Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pivašiūnų šventovė rengiasi
Žolinei ir savo jubiliejui

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas Skomantės Morkūnienės (ELTA) nuotrauka

Per Didžiuosius Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus, kurie prasidės rytoj, rugpjūčio 13 dieną, ir tęsis iki rugpjūčio 20-osios, Pivašiūnų bažnyčia minės 180 metų sukaktį. Parapijos žmonės tikėjosi ją pasitikti suremontuotoje šventovėje, tačiau pastoliai iš bažnyčios bus išnešti tik laikinai, kad į garsiuosius Žolinės atlaidus suplūdę tikintieji turėtų kur melstis.

„Tikimės, su Dievo pagalba, remontas nesutrukdys švęsti jubiliejaus ir Žolinės. Labai norėjome sukaktį minėti sutvarkytoje bažnyčioje, tačiau svarbiausia, kad pagaliau gavome dalį reikalingų pinigų“, – sakė Pivašiūnų klebonas mons. Vincas Baublys.

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių maldininkų lankomos šventovės remontas atsieis apie milijoną litų. Pasak monsinjoro, Paminklosaugos departamentas avarinės būklės pastato atnaujinimui skyrė 200 tūkstančių, tiek pat gauta iš Vyriausybės rezervo fondo ir dešimt tūkstančių litų – iš Alytaus rajono savivaldybės. Kol meistrai tvirtina net pusę metro įlinkusias stogo perdangas, Pivašiūnų parapijos žmonės meldžiasi kitoje bažnyčios dalyje, nebebijodami, kad įgrius stogas.

„Iš pradžių manėme, kad nebus vargo su sienojų rąstais, tačiau pasirodė, kad bažnyčia labai didelė ir nėra taip paprasta juos iškelti – neatlaikę svorio lūžta net domkratai. Vis dėlto dalį sutrūnijusių sienojų pavyko pakeisti, o likusių žadame imtis po Žolinės“, – rūpesčiais dalijosi klebonas.

Už valstybės ir parapijiečių paaukotus pinigus dar numatoma atnaujinti bažnyčios bokštų kryžius, perdengti stogą, įrengti žaibolaidžius, lietaus nutekėjimo sistemą, sutvirtinti pamatus ir įvesti drenažą. Kada bus baigti visi darbai, monsinjoras sakė negalįs pasakyti – „priklausys nuo pinigų“. Paskutinį kartą ši šventovė buvo remontuota prieš 60 metų.

Pirmoji bažnyčia Pivašiūnuose buvo pastatyta 1648 metais, antroji – 1766-aisiais. Istorijos šaltiniai liudija, kad abi jos sudegė. Išliko tik bažnyčios fundatoriaus Jono Klodzkio portretas ir garsusis Dievo Motinos Marijos su kūdikiu paveikslas.

Stebuklingą jo gydomąją galią liudija pasakojimai ir senieji votai (dovanos), pakabinti prie paveikslo, dėkojant Mergelei už čia patirtas malones.

Šiemet 180 metų sukaktį mininčią bažnyčią 1825-aisiais pastatė broliai benediktinai. Šios kongregacijos vienuolio Celestino Sarako rūpesčiu nauja stačiakampė šventovė su kolonomis ir klasikiniu portiku iškilo ant Pivašiūnų kalnelio.

XX a. pradžioje bažnyčioje melstasi lenkų kalba, nors klebonai buvo lietuviai. Šią tradiciją pakeitė 1911 metais į miestelį klebonauti paskirtas kunigas Alfonsas Petrulis, kuris daug dėmesio skyrė parapijiečių tautinės ir religinės savimonės ugdymui.

Pivašiūnus aplenkė abu pasauliniai karai. Atsidėkodami Švenčiausiajai Mergelei Marijai už globą, pivašiūniškiai restauravo stebuklingąjį paveikslą. 1988 m. rugpjūčio 14 d. šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"