Atnaujintas 2005 rugpjūčio 12 d.
Nr.59
(1360)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pivašiūnų šventovė rengiasi
Žolinei ir savo jubiliejui

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos
su Kūdikiu paveikslas
Skomantės Morkūnienės
(ELTA) nuotrauka

Per Didžiuosius Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus, kurie prasidės rytoj, rugpjūčio 13 dieną, ir tęsis iki rugpjūčio 20-osios, Pivašiūnų bažnyčia minės 180 metų sukaktį. Parapijos žmonės tikėjosi ją pasitikti suremontuotoje šventovėje, tačiau pastoliai iš bažnyčios bus išnešti tik laikinai, kad į garsiuosius Žolinės atlaidus suplūdę tikintieji turėtų kur melstis.

„Tikimės, su Dievo pagalba, remontas nesutrukdys švęsti jubiliejaus ir Žolinės. Labai norėjome sukaktį minėti sutvarkytoje bažnyčioje, tačiau svarbiausia, kad pagaliau gavome dalį reikalingų pinigų“, – sakė Pivašiūnų klebonas mons. Vincas Baublys.


Ilguvos bažnyčios sukaktis

Albinas VAIČIŪNAS

Pirmoji Ilguvos bažnyčia

Kairiajame Nemuno krante, šiauriniame Sūduvos pakraštyje, netoli Veliuonos, nuo seno dunkso buvęs Ilguvos dvaras ir to paties vardo bažnytkaimis. Prieš penkis šimtmečius į Veliuonos girią ėmė keltis gyventojai. Pirmieji čia apsigyveno girių sargai ir žvėrių sekėjai. Vėliau čia buvo įkurtas Panykių dvaras ir kaimas. Grigalius Valavičius, 1559 metais revizuodamas šio krašto girias, netoli Nemuno, Tvirbūtuose, rado gyvenusius žmones. Panykiai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1583 metais, kai Raseinių teisme buvo sprendžiamas ginčas tarp tų apylinkių valstiečių ir Panykių dvaro valdytojo Andriaus Kosovo. Yra išlikęs 1597 metų Panykių dvarelio aprašas. XVIII šimtmetyje iškirtus girias, įsikūrė keletas kaimų.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija