Rytų Lietuvos bažnyčias aplankius
Felicija LANKELIENĖ
|
Anykščių klebonas
kun. Stanislovas Krumpliauskas
pasakoja apie Anykščių bažnyčią
|
|
Kamajų kapinėse ekskursantai
meldžiasi prie kun. A.Strazdo kapo
Kun. Sigito BITKAUSKO nuotraukos
|
Vieną liepos ankstų rytą pilnas autobusas bažnyčios choristų, tikybos mokytojų, pastoracinės tarybos atstovų išvyko į Jonavos dekano klebono kun. Sigito Bitkausko suorganizuotą ekskursiją į Rytų Lietuvos bažnyčias. Pasimeldę, susikaupę keliauninkai riedėjo Ukmergės link. Buvo nuspręsta Ukmergėje nesustoti. Pirmas sustojimas Kavarske, prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Apžiūrėjome labai tvarkingus, švarius maldos namus.Visiems patiko presbiterija su paveikslais, Vatikano ir Lietuvos vėliavomis. Neilgai trukus pasiekėme Anykščius. Didelė neogotikinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia viduje remontuojama, į ją nepatekome. Užtai maloniai sutikti klebono kun. Stanislovo Krumpliausko susipažinome su bažnyčios istorija, apžiūrėjome neįprastas Kryžiaus kelio stotis. Muziejuje žavėjomės Antano Petraškos akmens paveikslais. Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje klebonas kun. Rimantas Kaunietis krikštijo vaikučius. Jis daugeliui pažįstamas iš studijų Katechetų mokykloje laikų, kai joje dirbo ir gyveno Kaune. Bažnyčia įdomi savo kryžmine architektūra. Sienos iškaltos lentelėmis, nauji šviesūs suolai. Maloni aplinka. Klebonas priminė, kad čia savo gimtinėje dažnai lankęsis ir šv. Mišias aukojęs rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jo tėviškė Malaišių kaimas visai netoli. Pasiklausyti kun. Tumo pamokslų, atlikti išpažintį atvykdavo nemažai žmonių ir iš kitų parapijų. Klebonas daug įdomaus papasakojo apie Svėdasų šeimininkus didikus Radvilas, parodė dar išlikusią jų koplyčią.
Kamajuose nulenkėme galvas prie kunigo poeto, giesmės Pulkim ant kelių autoriaus Antano Strazdo Strazdelio kapo. Pasimeldėme. Šv. Kazimiero bažnyčia pseudogotikinio stiliaus, kryžiaus formos. Per bombardavimą 1944 metais susprogdintas vienas bokštas, o kitas, stipriai apgadintas, saugumo sumetimais taip pat nugriautas. Bokštai neatstatyti. Tai bažnyčią daro savotiškai įdomią.
Pagaliau Rokiškis. Čia sustojome ilgiau. Mus maloniai priėmęs ir papasakojęs bažnyčios istoriją dekanas klebonas kan. Juozas Janulis yra gyvenęs Jonavoje, čia baigęs vidurinę mokyklą. Žavėjomės ne tik neogotikine Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, bet ir visu neogotikos ansambliu. Bažnyčios fundatorius grafas Rainoldas Tyzenhauzas mirė, kai statyba buvo tik įpusėta. Ja toliau rūpinosi Varšuvoje gyvenusi grafo sesuo Marija Pšezdecka. Ji norėjusi, kad bažnyčia būtų kuo didingesnė ir puošnesnė, todėl konsultavosi su Vienos architektu G.Verneriu. 1882 metais bažnyčioje pastatytas Paryžiuje iš paauksuotos bronzos padarytas didysis altorius. Darbas toks kruopštus, kad buvo apdovanotas Napoleono ordinu. Jis atrodė per žemas didžiulei bažnyčiai, todėl 1885 metais virš altoriaus, ant keturių kolonų, pastatytas gotiškas ąžuolinis baldakimas, Belgijoje išdrožtas brolių Goyersų. Tų pačių Goyersų drožinys yra ir sakykla, Paryžiaus parodoje apdovanota aukso medaliu ir tiesiai iš parodos atvežta į Rokiškį. Šoniniai altoriai, sakykla, krikštykla, presbiterija, šešios klausyklos, suolai papuošti nepaprastos meninės vertės išdrožtomis statulomis. Langai vitražiniai.Visi vitražai pagaminti Vienoje. Kiekviename lange buvo keturi herbai. Antrojo pasaulinio karo metu visi langai išbyrėjo. Rokiškiečiai surinko vitražų likučius, bet sovietmečiu slapta dirbusiems vitražistams nepavyko atkurti visų herbų. Neįkainojamos vertės rokiškėno kalvio Mykolo Bruškio nukalti pagrindiniai šventoriaus vartai, didžiulė iš Raudonosios jūros parvežta kriauklė švęstam vandeniui, bokšte vienintelis tokio dydžio laikrodis. Bažnyčioje 24 registrų ir dviejų manualų vargonai. Vargonininkas Rudolfas Lymanas Rokiškyje įkūrė vargonininkų mokyklą, kuri veikia ir dabar.
Didelį įspūdį paliko Imbrado parapijoje ant Ilgio ežero saugoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. 1967 metais naktį iš birželio 30-osios į liepos 1-ąją Marija apsireiškė dviem jaunuoliams. Sovietiniais metais tą vietą akylai sekė saugumiečiai, draudė lankytis, baudė. Dabar čia nuolat atvyksta daug maldininkų su dėkingumo ir ramybės, sveikatos, kitokios pagalbos prašymo maldomis. Aukojamos šv.Mišios, rengiamasi statyti koplytėlę. Žinoma atvejų, kai Marija padėjo. Vadovaujami dekano klebono ekskursantai sukalbėjo dalį rožinio, dar kiekvienas pasimeldė sava intencija, palietė vandenį, jo pasisėmė, reikiamu metu tikėdamiesi Marijos užtarimo.
Zarasuose mūsų laukė dekanato dekanas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas. Dekanas kun. Remigijus yra baigęs Jonavos 3-iąją vidurinę mokyklą. Jo tėvas vargoninkavo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje ir su šeima čia gyveno. Klebonas dekanas pasidžiaugė, kad Zarasų bažnyčia remontuojama, šiltinamos grindys, sienos. Klausinėjo apie klasės draugus, kitus pažįstamus Jonavoje.
Utenoje apžiūrėjome naują tik kovo 19 dieną konsekruotą Dievo Apvaizdos bažnyčią. Tai moderniškas laivas. Gražiai sutvarkyta aplinka. Bažnyčioje parengti Kryžiaus kelio stočių eskizai, apie kuriuos prašoma atsiliepimų.
Molėtų dekanas klebonas kun. Kęstutis Kazlauskas mus, apžiūrėjusius Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, pakvietė į neseniai restauruotą parapijos namą, kuriame įsikūrusios bažnyčios organizacijos, yra salė parapijos renginiams. Dekanas papasakojo apie veiklą, darbus ir santykius parapijoje, tikybos mokymo problemas, pasidžiaugė, kad savivaldybė pritarė pasiūlymui gatvę prie bažnyčios pavadinti Jono Pauliaus II vardu. Pasidalijome patirtimi, pabendravome. Tik pasiūlytos arbatos išgerti pritrūko laiko. Diena sparčiai artėjo vakarop. Kupini įspūdžių, pasimeldę, visose bažnyčiose pagiedoję pasukome namo.
Nuoširdžiausiai dėkojame dekanui klebonui kun. S. Bitkauskui už suorganizuotą tokią nuostabią, turiningą kaip ir kasmet kelionę ir AB Achema generaliniam direktoriui Jonui Sirvydžiui, parėmusiam lėšomis.
© 2005 "XXI amžius"
|