Atnaujintas 2005 rugpjūčio 26 d.
Nr.63
(1364)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Kryžių kalnas –
tikėjimo simbolis

Šventėje muziejuje
dalyvavo nuncijus

Žolinė Krekenavoje

Pakvietė šv. Rokas

Dieną ir naktį
tarnavo Dievui
ir žmonėms

Pamariečiai gerbia
savo kunigą

Provincijoje
gaminamomis
staklėmis domisi
užsieniečiai

Mūsų
pasipiktinimas

Kai kurių krikščionių
demokratų mintys
apie Lietuvos ateitį

Sein Kampf

Sužalota vaikystė

Dvi vidurinės mokyklos – jau katalikiškos!

Pasirašius katalikiškų
mokyklų įsteigimo sutartis,
visi džiugiai įsiamžino istorijai

Rugpjūčio 24 dieną Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje posėdžių salėje, dalyvaujant Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, Kauno miesto merui Arvydui Garbaravičiui, vicemerui Kazimierui Kuzminskui, Kauno „Ąžuolo“ ir Mato Šalčiaus vidurinių mokyklų vadovams, pedagogams, religinių bendruomenių atstovams, tėvų komitetų pirmininkams, daugeliui žurnalistų, iškilmingai buvo pasirašytos sutartys, kad Kauno „Ąžuolo“ ir Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos pertvarkomos į katalikiškas dviejų steigėjų su religine bendruomene mokyklas.


Suokalbio paminėjimas

Lietuvos mokslo akademijos
salėje susirinkusieji atidžiai
klausėsi prelegentų pasisakymų
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga Lietuvos mokslų akademijoje surengė forumą, skirtą Ribentropo–Molotovo paktui paminėti. Prieš 66-erius metus įvykdytas nusikaltėliškas sandėris turėjo tragiškų pasekmių Lietuvai ir kai kurioms kitoms nepriklausomoms valstybėms. Į susirinkusius Vilniaus, Kauno ir kai kurių kitų vietovių visuomenės atstovus įžanginiu žodžiu kreipęsis Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas apibūdino šio pakto sudarymo aplinkybes ir jo pasekmes Lietuvai.


Svečiai iš Omahos meldėsi už Lietuvą

Inesė RATNIKAITĖ

Svečiai iš Omahos su Šiaulių
vyskupu Eugenijumi Bartuliu
ir Avinėlių užtarėjų draugų vadovais

Rugpjūčio 5-6 dienomis Šiauliuose viešėjo Avinėlio užtarėjų bendruomenės nariai kun. Džonas Paulas Džoisas (John Paul Joyce) ir s. Meri Magdalena (Mary Magdalene) iš Omahos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikti su jais į Šiaulius atvyko Avinėlio užtarėjų draugai iš visos Lietuvos.


Kardinolo katechezė jaunimui

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Joachimas Meisneris

Dviejų Popiežių dalyvavimas

Vienas ryškiausių praėjusį sekmadienį pasibaigusių 20-ųjų Pasaulio jaunimo dienų bruožų buvo surengta katechetinių užsiėmimų gausa. Vokietijos mieste Kelne vykusiame planetos jaunųjų katalikų susitikime dalyvavo daugiau kaip pusšimtis kardinolų ir 750 vyskupų, daugelis kurių įvairiose bažnyčiose įtaigiai dėstė tikėjimo pagrindus, nevengdami ir sudėtingų šiandieninio gyvenimo aktualijų aptarimo. Toną šiai ganytojiškai katechezei davė pats Pasaulio jaunimo dienų šeimininkas kardinolas Joachimas Meisneris, kuris susitikimo atidarymo šv. Mišių homilijoje rugpjūčio 16 dieną pakvietė jaunus žmones ieškoti Dievo kaip tie pirmieji maldininkai, Evangelijoje minimi Trys Karaliai, kurių relikvijos, kaip teigia Bažnyčios tradicija, yra saugomos Kelno katedroje.


Jie buvo prie Tauro apygardos kūrimo ištakų

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Onutę Staugaitytę ir Albiną
Kundrotą-Staugaitį Karagandoje
1955 m. lapkričio 27 d. sutuokė
kun. Pranciškus Adomaitis

Mes, daugelis, visi vienos idėjos;
Ir krūpčiojom, kur viesulas išmes.
Mes – žmogiški, galbūt ir nusidėję...
Bet, Viešpatie, Tu pats žinai, kas mes.

Šios Antano Miškinio eilės skirtos tos kartos žmonėms, kuriems likimas lėmė patirti didžiulius XX amžiaus sukrėtimus – karus, okupacijas, lagerius, tremtį, būti dvasinio ir fizinio genocido liudytojams. Jie, nublokšti į Sibirą, pasiliko Lietuvos istorijos skaudžiausiuose puslapiuose: vieni liko taigos sniegynuose ar virto žinomais ir nežinomais kauburėliais savoje žemėje, kitii šgyveno, išsaugojo žmogiškumą, tautiškumą, o tai padėjo tikėjimas į Dievą, negęstanti viltis sugrįžti į Tėvynę. Tą tikėjimą nuolat kurstė kunigai, tokie pat lagerininkai, ar tremtyje kaip misionieriai. Kunigai tuokė, krikštijo vaikus, rengė Pirmajai Komunijai, laidojo katalikiškai. Jų iniciatyva barakuose prie įrengtų altorėlių buvo aukojamos šv. Mišios, maldos už tėvynę.


…ir kitos kaimo problemos

Jonas Kazimieras BURDULIS

Kiekvienas ūkininkas pasakys, ko jam labiausiai trūksta, – pinigų ir technikos. Ūkininkas viską pelno savo paties rankų darbu, bet tas darbas nėra teisingai mokamas – iš jo neprasigyvensi ir technikos taip lengvai neįsigysi. Smulkus Lietuvos ūkininkas jau seniai suprato, kad rankų darbu pelnysi tik nuospaudas, o atsidūręs Europos Sąjungoje ir nesugebėdamas ar negalėdamas našiai ūkininkauti turėsi užleisti savo vietą tiems, kurie turi pakankamai kapitalo ir technikos. Deja, mūsų ūkininko darbštumas – ne tas vaistas, kuris pakeistų kaimo vaizdą. Šiandien, palikdami kaimiečius beteisiais žiūrovais, nesusivokiančiais, kaip čia atsitiko, kad jie kaime tapo nereikalingi, į kaimą jau skverbiasi finansiškai pajėgūs miesto verslininkai, kuriems greitas pelnas yra vienintelis prasmingas bet kokios veiklos pagrindas.


Rytų Lietuvos bažnyčias aplankius

Felicija LANKELIENĖ

Kamajų kapinėse ekskursantai
meldžiasi prie kun. A.Strazdo kapo
Kun. Sigito BITKAUSKO nuotraukos

Vieną liepos ankstų rytą pilnas autobusas bažnyčios choristų, tikybos mokytojų, pastoracinės tarybos atstovų išvyko į Jonavos dekano klebono kun. Sigito Bitkausko suorganizuotą ekskursiją į Rytų Lietuvos bažnyčias. Pasimeldę, susikaupę keliauninkai riedėjo Ukmergės link. Buvo nuspręsta Ukmergėje nesustoti. Pirmas sustojimas – Kavarske, prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Apžiūrėjome labai tvarkingus, švarius maldos namus.Visiems patiko presbiterija su paveikslais, Vatikano ir Lietuvos vėliavomis.


Socialiai remtinų šeimų vaikų stovykla „Blogį nugalėk gerumu“

Aukštosios Panemunės
Švč. M. Marijos Vardo
parapijos vaikai su Veprių
klebonu kun. Bronislovu Gimžausku

Rugpjūčio 1–7 dienomis Aukštosios Panemunės Švč. M. Marijos Vardo parapijos socialiai remtinų – daugiavaikių šeimų vaikai galėjo puikiai praleisti laiką vasaros stovykloje Vepriuose (Ukmergės r.). Čia vaikai susipažino su nuostabiu kraštovaizdžiu, vietove, kasdieną maudėsi Veprių ežere, žaidė judrius ir intelektualius žaidimusi. Pagrindinis stovyklos tikslas – skiepyti vaikams dvasines vertybes, vienas kito supratimą ir atjautą, mokyti tarpusavio bendravimo, ko šiandien visiems labai trūksta.


Lakmuso popierėliai

Petras KATINAS

Kompetentingoji „specialistų“ partija (liežuvis sunkiai apsiverčia vadinti ją socialdemokratų) dar kartą akivaizdžiai demonstruoja, kas jai labiausiai rūpi: valdžia ir tiktai valdžia. Nesiskaitant su jokiomis priemonėmis ir principais. Tiesa, kalbant apie principus, ši partija jų niekada ir neturėjo. Kovoje dėl valdžios prieinama iki absurdo. Jau rašiau, kaip vienas iš partijos šulų, Šiaulių meras Vytautas Juškus ragino bičiulius atidėti euro įvedimą, nes antraip galima netekti daug vietų savivaldybių rinkimuose.


Mintys apie tėvynę, 2

Kiekvienais metais rugpjūtį minime mūsų nesenos istorijos įvykį, tragiškai nulėmusį net kelių tautų likimą keliems dešimtmečiams. Tai nusikalstamas Molotovo-Ribentropo aktas, tiksliau, sandėris tarp dviejų tuolaikinių tironų ir diktatorių Stalino ir Hitlerio. Tiesa, netrukus, po šešerių metų, vieno tirono nebeliko, bet pirmasis tironas Stalinas bei jo paveldėtojai dar ir toliau tebekankino pagal tą sandėrį okupuotas ir pavergtas tautas. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko šimtų tūkstančių gyventojų – tiek gyvybių nusinešė tremtys, deportacijos, partizaninės pasipriešinimo kovos, lageriai ir kalėjimai, taip pat didelės tautos dalies, labai kūrybingos ir darbščios bei patriotinės, emigracija. Bet, svarbiausia, valstybė buvo inkorporuota į kitos valstybės sudėtį, tautai atimta teisė savarankiškai ir nepriklausomai gyventi, sunaikinta ir pagal okupacijos reikmes pertvarkyta nepriklausomos valstybės ūkinė-socialinė struktūra ir politinė santvarka. Taip buvo įvykdyta akivaizdžiausia okupacija, o ne aneksija, kaip pastaruoju metu bando įrodinėti kai kurie Lietuvą okupavusios valstybės politikai ir istorikai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija