|
Dieną ir naktį tarnavo Dievui ir žmonėms
Kan. Juozo Mieldažio gimimo 80-osioms metinėms
Kunigas, kanauninkas, vicedekanas, šiuo metu altaristas Juozas Mieldažys gimė 1925 m. rugpjūčio 28 d. Prienuose, darbininkų šeimoje. Be Juozuko, šeimoje augo dar keturi vaikai. Prienų Žiburio gimnazijos direktoriaus kanauninko F.Martišiaus padedamas, įstojo į šią gimnaziją. Ją baigęs, pasirinko Kauno kunigų seminariją.
1948 m. spalio 31 d. vysk. K.Paltaroko buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas tarnauti Lankeliškių parapijoje. Čia klebonavęs trejus metus, po to buvo paskirtas į Gudelius, iš kur po vienerių metų paskirtas į Aukštosios Panemunės parapiją Kaune. Po trejų metų perkeltas į Aleksotą. Tuometinei sovietų valdžiai jaunas ir energingas kunigas, atsidavęs Bažnyčiai ir tikinčiųjų dvasiniams reikalams, nelabai patiko. Valdžios pareigūnai pasistengė, kad kunigas, klebonavęs Aleksote aštuonerius metus, būtų iškeltas į atokesnę parapiją, kuo toliau nuo Kauno į Šlavantus. Išdirbęs čia aštuonerius metus, 1969-aisiais kun. J.Mieldažys buvo paskirtas Kalvarijos parapijos klebonu.
Kunigas stropiai rūpinosi tikinčiųjų dvasios reikalais. Jo turiningi pamokslai, patarimai prie klausyklos, aplankant ligonius ligoninėje ir namuose, paguosdavo ir stiprindavo tikinčiuosius. Daugybę vaikų jis parengė Pirmajai Komunijai, daugybei jaunavedžių suteikė Santuokos sakramentą.
Nors sovietų laikais tikėjimas į Dievą buvo nepageidaujamas, lankymasis bažnyčioje varžomas, kunigų ėjimas į ligonines ribojamas, kun. J.Mieldažys, kviečiamas pas ligonį, nepaisydavo jokių apribojimų. Visada apsilankydavo pas ligonį, kad ir kokiu laiku būdavo kviečiamas dieną ar naktį! Neretai jis aprūpindavo reikalingais sakramentais savo parapijiečius, netgi besigydančius tolimiausiose krašto ligoninėse.
Ligoninės gimdymo skyriuje, gimus silpnam neišnešiotam kūdikiui, motinai pageidaujant, jį krikštydavo. Dažniausiai tai pasitaikydavo naktį.
Parapijose, kuriose darbavosi kun. J.Mieldažys, neapsiribodavo vien tikinčiųjų dvasiniai reikalais, ne mažiau jam rūpėjo ir bažnyčių pastatų būklė. Jis jas taisė ir gražino.
Prisimenu, kartą, dalyvaujant Aleksote vienose laidotuvėse, laidotuvių dalyviai, sužinoję, kad jų buvęs klebonas pastaruoju metu klebonauja Kalvarijoje, vienu balsu pareiškė: Jūsų parapija gavo ne tik gerą ir pareigingą kunigą, bet ir nuostabų bažnyčių atnaujintoją ir gražintoją!
Vyresnės kartos kalvarijiečiai gerai prisimena, kaip atrodė mūsų bažnyčios išorė ir vidus iki atvykstant kun. J.Mieldažiui. Jo rūpesčio dėka pasikeitė ne tik jos išorė, bet ypač nušvito jos vidus altoriai. Šventoriuje išaugo pastatas buitiniams bažnyčios reikalams. Griūvančios šventoriaus sienos pakeistos naujomis. Atnaujintoje bažnyčioje pasidarė jaukiau ne tik akiai, bet ypač dvasiniam susikaupimui maldai.
Nors jubiliatą jau slegia 80 metų našta, kunigystės tarnystę jis pagal išgales tęsia kaip altaristas, padeda parapijos kunigams, ypač jaunam ir energingam, taip pat didelius bažnyčios atnaujinimo darbus atliekančiam klebonui kan. R.Žukauskui.
Gyd. Henrikas SINKUS
Kalvarija
© 2005 "XXI amžius"
|