|
Lakmuso popierėliai
Petras KATINAS
Kompetentingoji specialistų partija (liežuvis sunkiai apsiverčia vadinti ją socialdemokratų) dar kartą akivaizdžiai demonstruoja, kas jai labiausiai rūpi: valdžia ir tiktai valdžia. Nesiskaitant su jokiomis priemonėmis ir principais. Tiesa, kalbant apie principus, ši partija jų niekada ir neturėjo. Kovoje dėl valdžios prieinama iki absurdo. Jau rašiau, kaip vienas iš partijos šulų, Šiaulių meras Vytautas Juškus ragino bičiulius atidėti euro įvedimą, nes antraip galima netekti daug vietų savivaldybių rinkimuose. Nesvarbu, kad partijos pirmininkas ir Premjeras nuolat kartoja, jog euras bus įvestas kaip ir numatoma nuo 2007 m. sausio 1 d. Tačiau į Premjero šnekas reikia žiūrėti labai atsargiai. Juk visai neseniai, paskelbus apie rusiško kapitalo draudimo bendrovės Ingo Baltic bankrotą, A.Brazauskas mūru stojo už Valstybinės draudimo priežiūros komisijos vadovą E.Vasilį-Vasiliauską. Bet, praėjus savaitei, jau visiškai pakeitė savo nuomonę ir pareikalavo, kad E.Vasilis-Vasiliauskas bemat rašytų atsistatydinimo prašymą. Pastaruoju metu tokie Premjero nuomonių pasikeitimai padažnėjo. Tai matydamas bičiulis Vasilis atsistatydinimo prašymą rašyti atsisakė. Esą apie tai pagalvosiąs vėliau, nes dabar to padaryti neleidžianti sąžinė. Mat kaip nors reikia atsiskaityti su beveik 100 tūkstančių Ingo Baltic bendrovėje apsidraudusiųjų. Štai koks neregėtas altruizmas! Pasak neatsistatydinusio Draudimo priežiūros komisijos pirmininko, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas esąs nuostolingas. Tačiau kaipgi atsitiko, kad bankrutavusi Ingo Baltic firma pernai iš tų pačių vairuotojų surinko daugiau kaip vienuolika milijonų litų, o išmokėjo tik 3,41 mln. Tai kurgi pradingo likę aštuoni milijonai? Aišku, kartu su Premjeru savo nuomonę bemat pakeitė ir Seimo Pirmininkas. Pastaruoju metu jis tapo tarsi vėjarodis ir bemat pasisuka ten, iš kur vėjas pučia. Užtat, nepaisant mikroskopinių savo socialliberalų partijos reitingų, sėdi vienoje svarbiausių valstybės pareigūnų kėdžių.
Atrodo, kad dabar pagrindinis Premjero, jo partijos ministrų bei prezidiumo rūpestis pirmalaikiai Seimo nario rinkimai rusų oligarcho Kėdainių tėvonijoje ir, žinoma, savivaldybių rinkimai. Štai praėjusį pirmadienį partijos vadai viską metę, netgi valstybės reikalaus, svarstė šį gyvybiškai svarbų klausimą. Ir nutarė nekelti savo partiečio kandidatūros Kėdainių apygardoje. Kaip tautai paaiškino pats Č.Juršėnas, ši apygarda priklauso darbiečiams, todėl jų reikalas joje ir tvarkytis. Tuo labiau kad Kėdainių elektoratas jau pakankamai apdorotas, prišertas ledais, nuolat pamaloninamas rusišku popsu, be to, šio elektorato šeimininkas yra koalicijos partneris. Tiesa, socialdemokratų kuluaruose buvo kalbama, kad svarstyta galimybė iškelti kandidatu Kėdainių apygardoje Vytenį Andriukaitį, kaip kartą jau buvo padaryta per Prezidento rinkimus. Tai yra vėl padaryti draugą Vytenį atpirkimo ožiu. Bet svarbiausia partijos prezidiumas taip ir neapsisprendė dėl savivaldybių rinkimų datos. Vadinasi, Šiaulių mero V.Juškaus pasiūlymas neskubėti įvesti eurą, bent jau kol bus laimėti savivaldybių rinkimai, nėra vien jo susigalvotas triukas. Todėl visos šios diskusijos, vykstančios dėl rinkimų datos, dar kartą pademonstruoja, kas labiausiai rūpi valdantiesiems euras gali ir palaukti, o gal iš viso nereikalingas. Tuo labiau kad Premjero partijoje ir vadinamojoje koalicijoje pilna tokių, kuriems kur kas mielesnis buvo rusiškas rublis. Tiesa, valdantiesiems labai rūpi tie eurai, tiksliau, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai. Tiktai dėl jų ir vyksta rietenos koalicijos viduje. Visa kita palikta savieigai. Juk visi mato, kad ES lėšas gauna turtingieji feodalai, jų šeimų nariai ar šiaip su valdžia susiję asmenys. Visiškai pamiršta reklamuoti regionų vystymo klausimai, žadėtos tam tikslui skirti lėšos, valdžios partijoje aiškinantis dėl savivaldybių rinkimų datos niekas net neužsimena, jog tuo klausimu gal reikėtų atsiklausti visuomenės. Tačiau visuomenė jau seniai palikta visiškoje nežinioje. Nėra jokios informacijos apie Vyriausybės priimamus sprendimus. Jokių diskusijų, jokių debatų! Ir tokie procesai ypač paspartėjo Lietuvai tapus ES nare. Jeigu kas nors išdrįsta pakritikuoti valdžios priimtus įstatymus ar nutarimus, tuoj pat atsakoma, jog tai suderinta su ES. O juk pasirašant stojimo į ES sutartį vienas pagrindinių jos punktų, jog visų įstatymų prioritetu turi būti žmogaus teisės. Pirmiausia žmonių teisė žinoti apie priimamus teisės aktus.
Dabar tiktai juokas ima skaitant Atgimimo metų veikėjų pasisakymus, pliekusius partokratinę valdžią, kuri absoliučiai nesiskaitydavo su žmonėmis. O ką gi matome dabar? Kaip greitai tų pačių partokratų dėka grįžome prie to paties. Įstatymai ir nutarimai štampuojami konvejeriu nesvarsčius, neišklausius tų, kuriems pagal juos reikės gyventi. Ar kas gali pasakyti, kiek iš kairiosios valdžios priimtų naujųjų įstatymų, nutarimų prieš tai buvo paskelbta, pateikta visuomenei svarstyti? Nėra laiko, atsakoma. Gyvenimas pernelyg dinamiškas. O gal vėl vadovaujamasi sovietiniu principu mes vieni žinom, kur reikia vesti liaudies mases. Ir tenka pripažinti, jog niekas kitas, o mes, Lietuvos žmonės, esame kalti, kad mūsų išrinktieji, besiskelbiantys tautos atstovais aukščiausioje ir vietinėje valdžioje, visiškai nutolo nuo žmonių, vadovaujasi savais valdžios, įtakos sferų, materialinių gėrybių dalijimosi interesais. Ir ne tik patys tarnauja, bet ir verčia visus kitus tarnauti ne kokiai nors idėjai, valstybei, bet kažkokiai neapibrėžtybei.
Todėl skaudančia širdimi tenka pripažinti, jog po penkiolikos atkurtosios nepriklausomybės metų tebesame painioje kryžkelėje. Rinkimai geriausiai parodo, jog sovietinių laikų baudžiauninkai mieliau renkasi ne demokratiją, teisingumą, tarpusavio pagarbą ir dorą. Ir kol tai tęsis, tol valdžios lovys, maišai pinigų, mafijos voratinkliai ir toliau dar labiau apraizgys žmones, bent jų daugumą. Dabar jau beveik susitaikyta su mintimi, kad nieko čia nepadarysi esame priklausomi nuo valdžios ir jos sprendimų. O tokie dalykai kaip siekiai turėti gerą, teisingą valdžią, kuri būtų visuomenės, asmens laisvės garantas, liko tiktai utopija. Bet svarbiausia, kad, praradusi saiką, valdančioji koalicija net žodžiais ar deklaracijomis jau nebebando dangstytis paprastų žmonių interesų gynėjais, o vis didinasi įvairiausias privilegijas. Kalbama, jog sostinės elitas labai susinervino, kai sužinojo apie šiomis dienomis paskelbtą kaimyninės Latvijos vyriausybės pareiškimą, kuriame skelbiama, kad šalyje įvedamas ekonomijos režimas. Bet svarbiausia šį ekonomijos režimą Latvijos vyriausybė pradėjo nuo savęs. Tai yra paskelbė apie maksimalų lėšų, skirtų valstybei valdyti, taupymą. Tarp tokių taupymo priemonių numatyta sumažinti ministrų ir kitų aukščiausių valdžios pareigūnų atlyginimus, nebepirkti brangiausių automobilių bei kitos technikos ir pan. Argi kas gali net įsivaizduoti apie panašią mūsų valdančiojo elito iniciatyvą?
Premjeras, susitikęs su Prezidentu, esą svarstė, koks turi būti netrukus prasidėsiantis naujasis politinis sezonas. Nežinia, ką čia svarstyti. Juk Prezidentas ir senajame, ir naujajame sezone politinių šachmatų lentoje liks tiktai pėstininkas. Tokią poziciją jam jau seniai numatė valdančioji koalicija. Ir jokių pokyčių būti negali! Neseniai Prezidentas pareiškė norįs, kad Vyriausybė imtųsi rimtų darbų, o ne užsiiminėtų niekais. Bet, sprendžiant iš koalicijos vadų kalbų, apie rimtus darbus net negalvojama. Atvirkščiai, socialdemokratų prezidiumo posėdis dar kartą parodė, kokie valstybiniai reikalai labiausiai rūpi varomajam tos neva koalicijos motorui. Tuo tarpu buvęs senųjų socialdemokratų lyderis europarlamentaras Aloyzas Sakalas žiniasklaidą užvertė savo straipsniais apie tai, kad valdantieji visiškai atsisakė moralios politikos, tiesiog privertė Lietuvos žmones nusivilti valdžia apskritai. Tokią politiką europarlamentaras pavadino valstybės laidojimo politika. Tik kam nuo to lengviau? Be to, kur buvo A.Sakalas anksčiau pirmiausia tada, kai savo socialdemokratus atidavė LKP-LDDP?
© 2005 "XXI amžius"
|