|
Kryžių kalnas tikėjimo simbolis
Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Peterio Stephano
Zurbrigeno žodis, pradedant šv.Mišias prie Kryžių kalno liepos 30
dieną
Ekscelencijos, brangieji kunigai, valdžios ir kariuomenės atstovai, didžiai brangūs broliai ir seserys Kristuje!
Dėkoju vyskupui Bartuliui už nuoširdų, brolišką kvietimą ir šiemet dalyvauti maldos kelionėje į Kryžių kalną. Labai nuoširdžiai sveikinu jus visus Šventojo Tėvo Benedikto XVI vardu. Man tenka garbė atstovauti jam Lietuvoje. Jums perduodu taip pat jo apaštališką palaiminimą, kurį kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojas ir Kristaus vietininkas siunčia visiems, susirinkusiems Kryžių kalno papėdėje.
Ši vieta yra šventa, skirta Lietuvos kankiniams atminti. Čia susijaudinę prisimename tėvynės laisvės gynėjus. Šio kalno kryžiai mums primena taip pat bedieviškų persekiojimų ir antireliginės priespaudos nekaltas aukas. Esame čia susirinkę maldauti Dieviškąjį Gailestingumą, kad būtų atleistos mūsų nuodėmės. Kryžių kalnas simbolis, kuris išreiškia mūsų tikėjimą, kad kovoje prieš mirtį nugalės gyvenimas, kovoje prieš nuodėmę nugalės Dievo malonė. Ir švento atminimo popiežius Jonas Paulius II aplankė šį kalną ir meldėsi su jumis ir už jus, brangūs broliai ir seserys. Jam esame amžinai dėkingi, kad atėjo čia ir malda pagerbė Kryžių kalną.
Akivaizdoje tūkstančių didelių ir mažų kryžių turime klausti save, ką reiškia nukryžiuotojo Kristaus auka? Kaip gerai žinote, Jėzus Kristus laisvai paaukojo savo gyvenimą kaip permaldavimo auką, tai yra visiškai iki mirties paklusdamas, Jis atsilygino už mūsų nuodėmes. Su šia meile iki galo (Jn 13,1), kaip ją aptaria apaštalas ir evangelistas šv. Jonas, Dievo Sūnus sutaiko su Tėvu visą žmoniją. Savo velykine auka Kristus tobulai ir galutinai atperka žmones ir atveria jiems kelią į bendravimą su Dievu. Dėl to Jėzus Kristus mums tikrai yra gyvenimo ir išsigelbėjimo šaltinis (plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, Santrauka, n.122). Jėzaus dėka vėl galime atkurti bendravimą su Dievu Tėvu, tarpininkaujant Jėzui Kristui ir veikiant Šventajai Dvasiai.
Brangūs broliai ir seserys, susirinkus šioje Lietuvos Golgota vadinamoje vietoje, apaštalo šv.Pauliaus žodžiai kiekvienam iš mūsų įgauna ypatingą reikšmę. Jis sako: Bet aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš pasauliui
(Gal 6,14) Jis yra mūsų išgelbėjimas, prisikėlimas ir gyvenimas: per Jį mes buvome išgelbėti ir išlaisvinti.
Visa tai galioja ir mums. Visada turime didžiuotis Jėzaus Kristaus kryžiumi. Kryžius tikrai yra gyvybės medis, naujosios sandoros altorius. Kryžiaus papėdėje turime pagaliau atsiminti, kad Jėzus savo mokinius yra pašaukęs imti savo kryžių ir sekti jį (Mt 16,24), nes tokiu būdu Jėzus norėjo į savo atperkančiąją auką įtraukti tuos, kurie pirmieji ja pasinaudojo (Op. cit. n.123). Su šiuo savo pašaukimu Jėzus šiandien kreipiasi ir į mus, kurie nuoširdžiai trokštame būti Jo mokiniai. Su sūnišku pasitikėjimu kreipkimės į Gailestingumo Motiną, į Jėzaus ir mūsų Motiną, kuri Golgotoje stovėjo prie Jėzaus kryžiaus. Prašykime ją, kad visada būtų mūsų vadovė kasdienėje maldos kelionėje šiame ašarų klonyje. Prašykime ją, kad padėtų mums sutikti Jėzų, mūsų Išgelbėtoją ir Atpirkėją, kuris šventuoju kryžiumi mums nupelnė išgelbėjimą iš nuodėmės, malonės gyvenimą, tikėjimo dovaną, amžinojo gyvenimo viltį, meilę, kuri mus vienija su Tėvu ir tuo pačiu vienija su broliais (Novo Millennio ineunte, sap. III).
Kryžiaus papėdėje maldaukime nuodėmių atleidimo, prašykime, kad Dievas atleistų mūsų viso gyvenimo apsileidimus, mūsų neištikimybę. Visi drauge su pasitikėjimu maldaukime Dievą pasigailėjimo.
Iš italų kalbos vertė
monsinjoras Vytautas KAZLAUSKAS
© 2005 "XXI amžius"
|