|
Žolinė Krekenavoje
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Krekenavoje yra viena iš Lietuvos šventovių, pagarsėjusi stebuklais. Tai rodo ir esantys votai. Švč. Mergelės Marijos paveikslas Krekenavos bažnyčioje savo stebuklais gretinamas su Vilniaus Aušros Vartų, Šiluvos, Pivašiūnų, Trakų ir kitais stebuklingais paveikslais. Anksčiau čia per Žolinės atlaidus atvažiuodavo kardinolas Vincentas Sladkevičius, Lietuvos vyskupai. Dabar vyskupų sumažėjo, bet kunigų prisirinko daug. Jie padeda atlaidų metu klebonui kan. Petrui Budriūnui klausyti išpažinčių, aukoti šv. Mišias, sakyti pamokslus, dalyti Komuniją.
Šiemet atlaidai prasidėjo rugpjūčio 12 dieną šv. Mišiomis, aukojamomis klebono P.Budriūno prie išstatyto Švč. Sakramento. Kitomis dienomis jau buvo kunigų talkininkų iš kitų parapijų. Daug moterų, vyrų, jaunimo, vaikų buvo prie klausyklų, todėl šv. Mišių metu per bažnyčią nusitęsdavo dvi ilgiausios eilės laukiančiųjų šv. Komunijos. Keitėsi kunigai ne tik prie altoriaus, klausyklose, bet ir sakykloje. Jie savo pamokslais žadindo tikėjimą, stiprino tikėjimo tiesas, dorovę, smerkė blogybes, kurių netrūksta mūsų gyvenime, alkoholizmą.
Žolinės dieną atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir vyskupas emeritas Juozas Preikšas, jie buvo gražiai sutikti. Votyvos metu pamokslą pasakė vyskupas J.Kauneckas. Po pamaldų šventoriuje jis teikė Sutvirtinimo sakramentą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Sumą atnašavo abudu vyskupai. Gražiai giedojo choras, solistas. Bažnyčia papuošta, žmonės atėjo su gėlėmis, žolynėliais, javais. Aplink altorių keliais ėjo moterys, vyrai, jaunimas, prašydami Mergelės Marijos malonių ir dėkodami už gautas. Ir jų gauna. Ar tai ne stebuklas, kad sovietinės okupacijos pradžioje ateistai norėjo išniekinti bažnyčią, altorių, bet žmonės ją apgynė? Aštuoni aktyviausieji buvo ištremti ir nukankinti. Popiežius Jonas Paulius II 2000 metais tarp kitų XX amžiaus kankinių paskelbė ir šituos aštuonis Krekenavos bažnyčios gynėjus kankinius.
Taigi yra kas garsina Krekenavos bažnyčią: čia dirbo Lietuvos dainius Maironis, 1863 metų sukilimo vadovas kunigas Antanas Mackevičius ir kiti. Bet žmonės nesupranta, kodėl Lietuvos televizija nė karto neparodė visų Krekenavos Žolinės atlaidų. Tuomet Lietuva daugiau sužinotų apie Krekenavą, jos nenuilstantį kraštotyrininką Joną Žilevičių ir kitus jos gyventojus, o svarbiausia apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą didžiajame altoriuje.
Po pamaldų 13-15 dienomis miestelyje vyko gražus kultūros centro, seniūnijos darbuotojų surengtas pasilinksminimas, koncertavo ansambliai. Viskas praėjo kultūringai. Nors buvo privažiavę daug žmonių, bet policija stropiai atliko savo pareigas.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|