|
Sein Kampf *
Petras KATINAS
Po paskutiniųjų įvykių Izraelyje evakuojant žydų nausėdijas iš Gazos ruožo, dauguma pasaulio politikų, jau nekalbant apie žiniasklaidą, tiesiog žavisi Izraelio premjeru Arieliu Šaronu pergalėjusiu save. Juk kaip tik A.Šarono iniciatyva buvo įkurtos žydų gyvenvietės okupuotame Gazos ruože. Dar 2001 metų pavasarį A.Šaronas, tapęs Izraelio ministru pirmininku, visam pasauliui girdint kategoriškai pareiškė, kad Izraelis neatsisakys nė vienos pėdos žemės Gazos ruože, kurioje įkurtos žydų gyvenvietės. Tos gyvenvietės jau egzistuoja 38 metus.
Tad kodėl gi buvęs narsus Izraelio armijos generolas, ne tik arabų pasaulyje, bet ir Vakarų žiniasklaidoje dažnai vadintas vanagu, žengė tokį radikalų žingsnį ir paliko žydų nausėdijas ne tiktai Gazos ruože, bet ir kai kurias gyvenvietes, esančias Vakarų Krante? Aišku, A.Šaronui apsispręsti nebuvo lengva. Visas pasaulis matė, kai, kalbant per televiziją apie pasitraukimą iš nausėdijų, A.Šarono veidu riedėjo graudžios ašaros. Verkė ne tik premjeras, bet ir tūkstančiai žydų kareivių, ypač moterys, kurios irgi privalo tarnauti Izraelio armijoje, kai dažnai jėga buvo priversti sodinti į autobusus iškeliamus gyventojus. O ką jau kalbėti apie žydų ortodoksus, atvykusius į iškeliamas gyvenvietes ir bandžiusius agituoti nepalikti namų ir sinagogų! Laimei, radikalų, daugiausia iš organizacijos Revava, veiksmai masinio pritarimo nesulaukė. Evakuacija įvyko be jokių žmonių aukų. Nors ašarų buvo pralieta upeliai, bet kraujo nė lašo. Taigi žydų fanatikai ortodoksai, spekuliuodami ypač religiniais izraeliečių jausmais, akivaizdžiai pralaimėjo. Tai rodo, kad daugumai Izraelio piliečių jau nusibodo gyventi nuolatinėje įtampoje, baiminantis palestiniečių radikalų savižudžių atakų. Aišku, premjeras A.Šaronas, duodamas įsakymą pasitraukti iš nausėdijų, jautė didelį pasaulio bendruomenės spaudimą. Pirmiausia iš Vašingtono, kuris ir pateikė tą vadinamąjį Kelio gairių ar Kelio žemėlapio planą. Tačiau ir asmeninės atsakomybės jausmas už valstybės ateitį suvaidino svarbų vaidmenį. Kaip rašo didieji pasaulio laikraščiai, po šio žingsnio A.Šaronui Nobelio taikos premija beveik garantuota. Be abejo, prie šios pasitraukimo akcijos prisidėjo ir naujasis palestiniečių lyderis Mahmudas Abasas, kuris pareiškė, jog šventasis karas (džihadas) prieš Izraelį jau baigėsi. Kažin ar toks didelis M.Abaso optimizmas yra teisingas. Juk vargu ar jis turi pakankamai jėgų sutramdyti islamiškuosius ekstremistus iš tokių organizacijų kaip Hamas ar Islamo džihadas. Jų vadeivos jau ėmė skelbti, jog atėjo metas žygiui į Jeruzalę. Taigi islamo radikalai savanoriškai ginklų sudėti nežada. Tuo labiau kad jiems papildomų argumentų tolesniam šventajam karui tęsti suteikė pats A.Šaronas. Nepaisant to, kad iš Vakarų Kranto bus iškeltos keturios gyvenvietės, Izraelio premjeras paskelbė planą plėsti kai kurių gyvenviečių statybų Vakarų Krante, o vieną jų sujungti su Jeruzale.
Be abejo, žydų gyvenviečių evakavimas iš Gazos ruožo rimtas žingsnis sukuriant nepriklausomą Palestinos valstybę. Kokia bus sukurta valstybė, niekas nesiima prognozuoti. Palestiniečių lyderis M.Abasas teigia, jog atėjo metas keisti ginklus į arklus, pradėti kurti būsimosios valstybės ekonomiką. Bet kaip tai padaryti, jeigu ištisos palestiniečių kartos nemoka jokio kito darbo, kaip tiktai kariauti, o vienintelis įrankis, kurį jie turėjo ir turi savo rankose Kalašnikovo automatas.
Vieno Vokietijos laikraščio komentatorius drąsius ir ryžtingus
Izraelio premjero A.Šarono veiksmus pavadino žodžiais Sein Kampf
Jo kova. Tai savotiška analogija į garsiąją Hitlerio knygą Mein
Kampf. Kuo pasibaigs ta kova, dar sunku pasakyti. Tačiau vieną
svarbų mūšį A.Šaronas jau laimėjo. Parodė pasauliui, jog pagrįstai
pasitikėjo savo tautos žmonių pilietiniu sąmoningumu, kurio gali
pavydėti daugelio pasaulio šalių vadovai. Tai iš tiesų aukštas pilietinio
sąmoningumo lygis. Juk net sunku įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu
kitos šalies valdžia nuspręstų iškeldinti žmones iš namų, kuriuose
jie gyveno 40 metų! Kitas dalykas žydai labai laikosi savo istorinių
šaknų. Juk ir jų valstybė buvo kuriama senųjų žydų žemių atkūrimo
principu.
*Jo kova - vok.
© 2005 "XXI amžius"
|