Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Knyga, kuri nesibaigia...

Rašytojų iniciatyva

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (LNRS) išleido 2005-osios vasaros poezijos almanacho „Ten, sidabro vingy...“ šeštąjį tomą. Jis skirtas artėjančiam Lietuvos įvardijimo istoriniuose rašytiniuose dokumentuose tūkstantmečiui ir Pasaulio lietuvių vienybės dienai pažymėti. Ši knyga yra viena iš būsimojo dešimties tomų almanacho, kuris bus baigtas leisti Lietuvos tūkstantmečio jubiliejiniais metais.

Neseniai Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įvyko šio, šeštojo, tomo sutiktuvės, į kurias iš Kauno ir tolimesnių vietovių suėjo, suvažiavo gausus būrys knygos autorių, kitų poezijos, prozos gerbėjų. Leidinyje spausdinami 141 autoriaus kūriniai. Trumpai pristatomi apie save, savo požiūrį į įvairius gyvenimo reiškinius pasakoja patys poetai. Knygos sudarytojai nebuvo labai kategoriški ir pateikė ne vien poezijos kūrinius, bet ir esė, kitokio žanro literatūros darbus.

Renginį pradėjęs Kauno Girstučio kultūros centro mišrus choras „Gegula“ buvo tarsi įžanga į būsimus pokalbius apie poeziją, jos įtaką žmogaus dvasingumui, gėriui ir grožiui.

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas yra šešių poezijos rinkinių ir eilėraščių rinktinės „Vilties brasta“ autorius, šio dešimttomio almanacho leidybos projekto sumanytojas bei vadovas, šeštojo tomo pristatymo organizatorius bei vedėjas Vladas Buragas. Jis pasidžiaugė, kad įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose gyvena daug talentingų poetų, išleidusių po kelias ir daugiau knygų, suradusių kelią į šią Rašytojų sąjungą. Jie vienas po kito ėjo į sceną, pasakojo apie savo kūrybą, požiūrį į meilę, sąžinę, garbę, džiaugėsi Dievo duotu gyvenimu ir, žinoma, skaitė savo kūrinius.

Vienas susitikimo dalyvių, kaip jį pristatė renginio vedėjas – lietuvybės riteris, pedagogas, muzikas, neseniai įvykusios LNRS poezijos šventės laureatas kaunietis Vytautas Naraškevičius savo kūryboje nemažai dėmesio skiria Vytauto Didžiojo temai. Ir almanache išspausdintas jo eilėraštis „Vytauto Didžiojo garbė“. Skaitydamas savo poezijos ištraukas, poetas citavo: „Dar Vytautas Didysis pavojingas. Dar Vytautas Didysis graso...“ Jis paskambino ir savo naujausią muzikinį kūrinį „Vytauto Didžiojo žirgas“, po kurio nuaidėjo audringi plojimai. Beje, V. Naraškevičius sukūrė muziką ir Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos himnui, kuris buvo sugiedotas renginio pradžioje.

Be savo poezijos, knygoje V.Naraškevičius plačiai pasakoja apie lietuvių lyrinį epą. Tai gan plati, septyniolikos leidinio puslapių literatūros studija, susidedanti iš keliolikos dalių: „Lietuvių epo paieškos“, „Dainos panorama“, „Lyrinės tautos epas“, „Eleginis epas“ ir kt.

Apie neseniai Kauno „Berželio“ bibliotekos kieme įvykusią LNRS septintąją Vasaros poezijos šventę almanache pasakoja Stanislovas Gvildys. Tai – Vietinės rinktinės 1944 metų karys savanoris, publicistas. Jo praeitais metais išėjusi naujausia knyga „Erškėčių klotu keliu“ seniai pranyko nuo knygynų lentynų.

Savo pasakojime apie šventę S.Gvildys priminė, kad jos laureatais tapo net devintąją eilėraščių knygą išleidusi vilnietė Vlada Kvedarienė, mokytoja Jovita Žukauskienė iš Akmenės, V.Naraškevičius, šiaulietis inžinierius Algimantas Grakavičius, poetas Ričardas Jurgelevičius.

Ir – kunigų žodis

Keletą savo eilėraščių almanache spausdina kaunietis kunigas Vitas Kaknevičius bei buvęs Nemunaičio Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios klebonas kun. Valerijus Rudzinskas. Kun. V.Kaknevičius pernai išleido 304 puslapių apimties savo poezijos rinkinį „Noriu Jums būti viskuo“. Jame jis prisipažįsta, kad įkvėpimo semiasi iš amžinųjų versmių–Dievo, Meilės, Gėrio, Tėvynės ir Motinos. Eilėraštyje „Regėjimas“ kunigas poetas rašo: „Regiu–/ Tau, Viešpatie,/ Per veidą ašara vėl nusirito.../ Regiu–/ Kaip ranką Tu/ Nuo kryžiaus tiesi,/ Paduodi man ir/ Pakeli su šypsena veide...“

Kun. V.Rudzinskas yra išleidęs savo eilėraščių knygą „Metų laikai“. Almanache jis skaitytojams pateikia eilėraščius „Vasaros išvakarės“, „Vasaros rytą“, „Tarp vandens ir žmogaus“. Kunigas poetas rašo: „Kai liūdna, pažvelk pro langą ar išeik į kiemą. Žiūrėk, gamta dovanoja tau savo žavesį: lietaus laše, snaigėje, gelsvame lape ar bitės apkabintame žiede slypi stebuklas. Tu esi vertas jį patirti – dėl tavęs Kūrėjas jį siuntė“.

O vieną iš almanacho autorių, išleidusį keliolika poezijos rinkinių, Vladislovą Blinstrupą, Kembridžo tarptautinis biografijų institutas (Didžioji Britanija) įtraukė į oficialųjį 2000 iškiliausių XX amžiaus rašytojų sąrašą. Dabar ant poeto, režisieriaus ir pedagogo rašomojo stalo – dar penkių knygų rankraščiai.

Dvi knygas išleido buvęs tremtinys, toli nuo Lietuvos praleidęs daugiau nei trisdešimt metų, Kauno rajono Garliavos gyventojas Mindaugas Babonas. Vienoje jų, „Per kančias neprarandant vilties“, jis dalijasi prisiminimais apie tas dienas, metus, dešimtmečius, praleistus toli nuo Tėvynės. Antrojoje knygelėje „O mintys, mintys begalinės, jus užrakint, uždraust negali...“ – poezijos kūriniai. Įžangoje poetas rašo: „Gyvenime svarbiausia–neprarasti širdyje Dievo, meilės Tėvynei, vilties. Šie trys žmogaus gyvenimo ramsčiai yra nepraradimo, doros, žmogiškumo rodikliai. Jie žmogų valdo, nepaleidžia nuklysti iš doros kelio, kurį jam gimus skyrė Dievas. Tauta tik tada stipri – kol nepraranda tikėjimo, paveldėto iš tėvų, kol jos sąmonės neužvaldo gobšumo tvaikas“. Almanache M. Babonas eiliuota forma pasakoja savo biografiją. Renginio vedėjas V.Buragas pastebėjo, kad taip vaizdžiai ir kūrybiškai perteiktas pasakojimas apie savo gyvenimą – itin retas reiškinys mūsų poezijoje.

M.Babonas susirinkusiesiems papasakojo, kad kartą po šv. Mišių jis sėdėjęs ant suolelio. Ir staiga išgirdęs netoliese kažką dirbusius jaunuolius bjauriai, dargi nelietuviškai keikiantis. Tada jam kilusi mintis parašyti eilėraštį apie gimtąjį žodį. Tą kūrinėlį jis čia pat perskaitė.

Beje, M. Babono mamai Elenai poetas Maironis buvo tikras dėdė...

Atsiliepė ir užsienio poetai

Šį rudenį sukanka 90 metų, kai gimė Stasys Bataitis – rašytojas, pedagogas, prieškariu baigęs Plungės kapucinų misijos kolegiją, Klaipėdos mokytojų seminariją ir Vilniaus universitetą. Buvo pirmose susikūrusios LNRS (1990 m.) gretose, dalyvavo ją perorganizuojant, tapo jos vicepirmininku, parašė atsiminimų knygą „Atspindžiai“, romaną „Netekėsiu už šešėlio“. Po skaudžios netekties jo dukra gydytoja Nijolė įsteigė literatūrinio fondo S.Bataičio premijas, kurios kasmet įteikiamos LNRS nariams už ženkliausius prozos, poezijos ir literatūros vaikams kūrinius. Almanache spausdinami du S.Bataičio eilėraščiai.

Knygoje pristatomas birštonietis žymus prozininkas, pamėgęs literatūros istoriją ir eseistiką, Julius Pastarnokas. Jis yra laimėjęs ne vieną publicistikos konkursą, o už itin brandžią kūrybą jam įteiktos LNRS mecenatų dr. Nijolės Bataitytės–Glažė (Los Andželas, JAV) ir Edvardo Šulaičio (Čikaga, JAV) literatūrinių fondų premijos. Susitikime publicistas kalbėjo, kad rašyti apie žymų, iškilų žmogų yra labai sudėtinga ir atsakinga. Bet taip pat sudėtinga įsigilinti ir į paprasto žmogaus sielą. Ir išlieka ta pati atsakomybė.

Įdomu ir reikšminga, kad šiame poezijos almanache savo kūrybą publikuoja ne vien Lietuvos, bet ir kai kurių užsienio šalių poetai. Antai Niujorke (JAV) gyvenantis Romualdas Kisielius gimė Lietuvoje, Kybartuose, kur baigė pradžios mokyklą, o progimnaziją – jau Vokietijoje. Vėliau Niujorko universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, buhalteriją, muziką, mokytojavo Bruklino Maironio šeštadieninėje mokykloje, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Išleido poezijos rinkinius Amerikoje, vėliau–Lietuvoje. Knygoje pateikiami šeši šio poeto eilėraščiai.

Savo kūrybą almanache spausdina Australijoje gyvenanti Jūratė Vitkūnaitė – Reilly. Ji – prieškario Lietuvos kariuomenės pulkininko Marijono Vitkausko – Vitkūno vaikaitė, dabar palaiko garžius ryšius su Lietuva. Taip pat Australijoje, Adelaidėje, gyvena Lidija Šimkutė Pocius. Ji išleido kelis savo poezijos rinkinius. Kai kas pateikiama ir almanache. Jame vietos atsirado ir Latvijos žurnalistės, išleidusios šešis romanus, apsakymų rinkinį, Evos Martužos eilėms. Beje, šiemet Lietuvos skaitytojai susilaukė ir jos romano „Išravėta širdis“ vertimo. Gražvydas Gavėnas, gyvenantis Londone, irgi pateikė knygai kelis posmelius. Gražina Burokaitė – Pranauskienė savo kūrybos atsiuntė iš Australijos.

Neseniai LNR sąjunga ėmė bendradarbiauti su Bulgarijos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga. Ji pažadėjo spausdinti mūsų poetų kūrybą, o mes – bulgarų. Kaip patebėjo šventės organizatoriai, užsienyje gyvenantiems poetams ir kituose almanacho tomuose bus atviros durys.

O dabar savo eilės laukia dar keturi almanacho tomai.

Benjaminas ŽULYS

Kaunas

© 2005 "XXI amžius"