|
Širdimi
išmokta pamoka
|
Renginio sumanytoja Onutė
Stasiulevičiūtė-Čepienė
Vaivos Mažeikaitės nuotraukos
|
Lietuva būtų taip ir nesužinojusi apie šalia Kauno,
Rokuose, Gustaitynėje, Stasiulevičių sodyboje, įvykusias tragedijas,
jeigu ne Šiauliuose gyvenanti Stasiulevičių dukra Onutė Čepienė.
Jos iniciatyva tėviškėje, kur žuvo trys partizanai, jų atminimui
pastatytas kryžius. Jį rugpjūčio 27 dieną pašventino mons. Alfonsas
Svarinskas. Šių partizanų istorijas O.Čepienė aprašė Varpo žurnalo
2004 metų sausio mėnesio numeryje. Trumpai jas priminsiu.
|
|
Dviejų
LKP CK plenumų komedija
Petras Katinas
Dūsautojai dėl komunistinės praeities gana dažnai
mėgsta priminti, kad tik kolaborantinės LTSR valdžios, tai yra
A.Sniečkaus dėka lietuvių tautai pavyko išvengti tokio didelio atvykėlių
iš plačiosios tėvynės antplūdžio, kuris ištiko Latviją ir Estiją.
Nenagrinėsime tų teiginių. O tai, kaip A.Sniečkus su savo sėbrais
saugojo lietuvybę, galima spręsti vien iš to fakto, kad ne tik CK,
bet ir rajonų partiniai raštai iki pat nepriklausomybės atkūrimo
buvo rašomi rusų kalba. Pats A.Sniečkus kiekvienoje savo kalboje
dėkodavo didžiajai rusų tautai. Tiktai nežinia
už ką.
|
|
Molotovo-Ribentropo
paktas Lietuvai tebeturi baisių pasekmių
Prieš kelias savaites Omni.lt interneto naujienų
svetainėje aptikau įdomios apklausos duomenis. Duomenis, kurių rezultatų
negaliu vienareikšmiai paaiškinti netgi pats sau. Lankytojams buvo
užduotas klausimas: Ar galėtumėte paaukoti savo gyvybę vardan Lietuvos,
jei to reikėtų? Į šį klausimą atsakė per tris tūkstančius žmonių.
Atsakymą taip, be jokių abejonių, pasirinko 14 proc., dar 36 proc.
nurodė, kad tai priklausytų nuo aplinkybių. Beveik pusė respondentų
atsakė ne. Ką šie duomenys reiškia: ar tai mūsų vakarėjimo ir
artėjimo prie sočios ir tampančios vis labiau abejinga bet kokioms
vertybėms Europos ženklas, ar okupacijos ir patirto tautos dvasios
suluošinimo pasekmė?
|
|