|
Laikas keisti mūsų sustabarėjusią teisinę sistemą
Keliolika metų vadovaudamas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai (LŽTGA) įsitikinau, kad visuomenės demokratėjimo proceso vangumą palaiko, iš dalies, gan uždara ir sustingusi mūsų teisinė sistema. Užuot suaktyvinus visuomenę, išlaisvinus visuomenines iniciatyvas, nepakankamai buvo tobulinama teisinė bazė ir nesudarytos tam tinkamos sąlygos. Tarkim, per pastaruosius devynerius metus buvo nepritarta LŽTGA siūlymams išplėsti pavienių Lietuvos piliečių ir aktyvių visuomeninių organizacijų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), įteisinti regioninius referendumus, reformuoti teismų sistemą ir tobulinti Teismų kodeksą, įvesti visuomenės atstovų tarėjų instituciją teismuose, nevyriausybinėms organizacijoms suteikti platesnes teises atstovauti ir ginti savo narius teismuose, sudaryti lengvatines sąlygas dalyvauti ieškovais, ypač pakartotiniuose teismuose, socialiai remtiniems asmenims ir pensininkams, panaikinti bylų po Nepriklausomybės atkūrimo senaties terminus ir t.t. Buvo paaiškinama, jog mūsų visuomenės demokratija nesubrendusi, gyventojai galį piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, dėl to mūsų silpna valstybė galinti nukentėti. Toks abejingumas teisinės sistemos tobulinimui ir žmogaus teisių gynimui sukėlė nemalonias pasekmes šiuo metu yra didžiausias nepasitikėjimas Seimu, valstybės ir teisėsaugos institucijomis ir politinėmis partijomis, stebima principinių žmogaus teisių pažeidimų didėjimo tendencija. Lietuvos piliečių skundų, pateiktų į Europos žmogaus teisių teismui, sparčiai daugėja. Iki šiol registruota daugiau nei 600 bylų, iš jų tik ketvirtadalis priimama nagrinėti. Žmogaus teisių pažeidimai nustatyti 17 bylų, dviem atvejais pažeidimų nerasta ir keturiais susitaikyta. Charakteringa, kad dažniausiai pažeidimai buvo dėl teisinių procedūrų, teisinės sistemos netobulumų. Šiais metais, ratifikavus Europos žmogaus teisių Konvencijos 14-ą protokolą, dar labiau sugriežtės bylų priėmimo nagrinėjimui tvarka ir didžioji dalis ieškovų gali būti atstumti. Gal sutrumpės išvadų gavimo laikas. Iki šiol atsakymo tekdavo laukti kelis metus. ES suinteresuota, kad atsiradusias teisines problemas šalys kuo aktyviau spręstų savo pačių viduje.
Prezidentas Valdas Adamkus susirūpino netvarka teisėsaugoje. Įsigalėjęs teismų uždarumas, menka teismų kokybė, neproporcingai iškelti atlyginimai, nenumatyta teismų padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo tvarka. Prezidento 2005 m. liepos 20 d. dekretu Nr.2392 sudaryta devynių teisininkų darbo grupė Teismų kodeksui tobulinti. Čia vėl nematome iškilių visuomenės atstovų.
Bręsta diskusija dėl galiojančios teisinės tvarkos pakeitimų, konkrečiai, kreipimosi į KT teisių išplėtimo Lietuvoje. Apie tai palankiai pasisakė LR Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Daugiau nei trisdešimt Europos šalių tokią teisę turi. Mes esame valstybių mažumos grupėje, kuri neturi tokios teisės. Kadangi šiose šalyse gerai apgalvota darbo organizacija, nustatytos sąlygos ir kriterijai atrenkant į KT bylas, KT bylomis nėra perpildyti.
Manau, kad šalia Respublikos Konstitucijoje nurodytų keturių subjektų (Prezidentas, Vyriausybė, 1/5 Seimo narių, teismai), turinčių teisę kreiptis į KT, šią teisę reikėtų suteikti Seimo kontrolieriams, valstybės institucijoms imtinai iki savivaldybių, veikiančioms profesinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei pavieniams piliečiams. Iškyla klausimas, ar bylų gausa neblokuos KT darbo. Bylų ženkliai padaugėtų, bet KT institucijoje reikėtų įkurti griežtą filtracinę sistemą bylų nagrinėjimo atrinkimui. Pagrindinis reikalavimas priimant bylas į KT jau yra išnaudotos visos šalies teisinės institucijos, yra principiniai ir ženklaus laipsnio žmogaus teisių pažeidimai ir kiti kriterijai, kaip teisinis dokumentų parengimas, pavyzdžiui, advokato pagalba. Suprantama, kad teisinė reforma privers keisti KT įstatymą ir Respublikos Konstituciją. Proto ribose tektų didinti KT institucijos finansavimą, nes padidėtų teisėjų skaičius ir personalas. Diskusija parodys ar reformai pritartų du trečdaliai Seimo narių, kurie turėtų balsuoti du kartus. KT taptų superkasacine ir superapeliacine institucija (E. Kūris). Vadinasi, ji būtų paskutinė aukščiausia teisinė Lietuvos institucija, tačiau ji neturėtų užkirsti kelią į Europos žmogaus teisių teismą. Kviesdamas į diskusiją dėl teisinės sistemos reformos, tikiu, kad ateityje bylų prieš Lietuvą skaičių galima ženkliai sumažinti.
Prof. Arimantas Dumčius
LR Seimo Žmogaus teisių komiteto
pirmininko pavaduotojas LŽTGA
garbės pirmininkas
© 2005 "XXI amžius"
|