|
Kairieji neužkirto kelio Maskvos ir Berlyno susitarimui dėl dujotiekio
Rusijos ir Vokietijos sutartį dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu nulėmė politikų neveiklumas ir tylus suinteresuotas šalis valdančių kairiųjų sąmokslas, tvirtina Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis. Taip jis komentavo Berlyne pasirašytą susitarimą Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį ir ministro pirmininko Algirdo Brazausko Žinių radijui pasakytus žodžius, esą ši sutartis tėra grynai ekonominis projektas. Galima teigti, kad tiek Lenkijos kairiųjų vyriausybė, tiek Vokietiją ir Lietuvą valdantys kairieji vieningai palaikė ir palaiko Rusijos energetinę diplomatiją, kuria siekiama ne tik išlaikyti Rusijos įtaką Rytų ir Centrinėje Europoje, bet ir nepertraukiama dujų bambagysle pririšti jai Vakarų Europą Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, pažymėjo A.Ažubalis. Anot parlamentaro, viešai matomi Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio nuopelnai skaldant Europos Sąjungos (ES) vienybę ir silpninant bloko transatlantinius ryšius esą dėl vien jam ir Rusijos vadovui Vladimirui Putinui žinomų tikslų. Ką veikė kairiųjų vyriausybės Lietuvoje ir Lenkijoje, kad būtų pasipriešinta šiam projektui ir būtų imtasi įgyvendinti kitą, vadinamąjį Gintarinį projektą, pagal kurį dujos iš Rusijos turėjo eiti sausuma per Latvijos, Lietuvos, Kaliningrado srities ir Lenkijos teritoriją? retoriškai klausė konservatorius. Jo tvirtinimu, A.Brazausko vadovaujama Vyriausybė, spręsdama energetinių išteklių diversifikavimo klausimą, geriausiu atveju vykdė tyliąją diplomatiją.
Parlamentaras apgailestavo, kad Vyriausybė tinkamai nepristatė galimų Rusijos ir Vokietijos susitarimo pasekmių Lietuvai tarptautinėje arenoje. Vyriausybė nieko panašaus nedarė. O jei ir darė, tai, būdama iš esmės sovietinio mentaliteto, naudojosi tik kabinetiniais dvišaliais politikų susitikimais, kas iš esmės šiandieniniame politikos pasaulyje tėra tik viena iš priemonių savo interesams pristatyti bei apginti, tvirtino A. Ažubalis.
Jis pareiškė sutinkąs su Lenkijos dešiniosios partijos Pilietinė platforma lyderio Donaldo Tusko žodžiais, esą dujotiekio po Baltijos jūra problema susidarė dėl Ministrų kabineto neapsižiūrėjimo.
Pasak A.Ažubalio, planuojamo tiesti dujotiekio perspektyvos priklausys nuo artėjančių parlamentinių rinkimų Lenkijoje ir Vokietijoje. Laimės dešiniosios jėgos yra galimybė peržaisti dujotiekio tiesimo kryptis, tuo pačiu stiprinant ES ekonominę ir politinę vienybę, liks kairieji triumfuos G. Šrioderio ir V. Putino aljansas, kuris nieko gera nežada ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet gali palaidoti visos ES deklaruojamą tikslą ekonomikoje ir politikoje būti kolektyviniu žaidėju, įspėjo Seimo narys.
V.Putinas vizito Vokietijoje metu praėjusią savaitę, ketvirtadienį, patvirtino pradinius projektus dėl dujotiekio, Baltijos jūros dugnu sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją.
Vokietijos žiniasklaidos teigimu, šios šalies energetikos kompanijos Eon Ruhrgas ir Wintershall sutiko projektą vykdyti bendradarbiaudamos su Rusijos milžinu Gazprom. Šiuo keturių milijardų eurų vertės projektu ketinama 2010 metų nutiesti vamzdyną nuo Sankt Peterburgo iki Greifsvaldo.
Tuo tarpu Vokietijos ir Rusijos energetinis aljansas sutarties dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybos jau yra realybė, mano Seimo opozicijos lyderis konservatorių vadovas Andrius Kubilius. Lietuvai, A. Kubiliaus manymu, šiuo atveju būtų labiau pravartu ieškoti alternatyvų glaudžiau bendradarbiaujant su Lenkija. Manau, kad Vyriausybė nepadarė visko, kad tardamasi su Lenkija būtų bent kiek priartėjusi prie alternatyvių projektų įgyvendinimo, dėl kurių man pačiam teko kalbėtis 2000 metais su tuometiniu Lenkijos premjeru Ježiu Buzeku būtent dėl norvegiškų dujų tiekimo į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Tas projektas yra be reikalo užmirštas, manau, prie jo bus galima grįžti pasikeitus valdžiai Lenkijoje. Tai daug svarbesnės diskusijos nei tos, kuriose Lietuva bandė iki šiol dalyvauti bandydama įtikinti Rusiją, kad dujotiekį reikia tiesti ne Baltijos jūros dugnu, o per Baltijos šalių teritoriją, po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė A. Kubilius.
Prezidentas, pasak jo atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, pasikvietė pokalbiui Seimo opozicijos lyderį, norėdamas išgirsti opozicijos matomus svarbiausius Seimo darbo prioritetus. Be kita ko, susitikime buvo aptarti ir kai kurie energetiniai klausimai padėtis dėl pakilusių naftos kainų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problematika.
A.Kubilius sakė pasiūlęs Prezidentui paraginti Vyriausybę jau dabar nedelsiant pradėti rengti naują nacionalinės energetikos strategijos projektą, nelaukiant 2007 metų, kaip kad premjeras Algirdas Brazauskas yra žadėjęs daryti.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|