Atnaujintas 2005 rugsėjo 14 d.
Nr.68
(1369)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuvos stribą skriaudžia Rusija

Maskvos Krasnopresnensko rajono teisme Lietuvos stribas Antanas Gerulaitis, sūnus Juozo, reikalauja pripažinti jam karo veterano statusą. Pagal 1994 metų Rusijos veteranų įstatymą, karo dalyviams prilyginami ir kitų konfliktų dalyviai. Tarp jų ir kovojusieji Baltijos šalyse iki 1951 m. gruodžio 31 d. įstatyme tiesiog užrašyta: ,,liaudies gynėjai“. Tai buvo iš dalies tiesiogiai pavaldūs sovietiniam saugumui – MGB ir KGB.

Šis stribas aiškina, kad jis, dvylikametis našlaitis, piemuo, buvo ,,organų“ užverbuotas sekti Lietuvos partizanus. Beje, šis vaiko darbas čekistams nedokumentuotas arba tie dokumentai yra įslaptinti ir teismas jų neturi. Visgi jis aiškina, kad 1950 metais pradėjo stribauti Vilkijos stribų būryje, kur davė priesaiką, gavo automatą, pistoletą, kaip paprastai, uniformą be antpečių ir buvo apgyvendintas stribyne. Tai registruota.

Ką jis veikė būdamas stribas? Pats aiškina, kad eidavo sargybą, varydavo sulaikytuosius ir suimtuosius, dalyvaudavo miškų „šukavime“. Jis net prisimena, kad važiuodavo amerikietiškais ,,studbekeriais“. Sunku pasakyti, kiek yra tiesos ir kiek fantazijos jo aiškinime, kad persekiotojai nusigaudavo iki Baltarusijos pasienio.

A.Gerulaitis teismui rodo nuotrauką, kurioje jis nusifotografavęs su kitu stribu stribų uniformomis. Teismas paprašė, kad jo draugas paliudytų jo veiklą. Ieškovas sako, kad tai neįmanoma, nes atseit 1952 metais tas nuotraukos bičiulis poste buvo papjautas, nors tokių atvejų neteko girdėti, paprastai stribai būdavo nušaunami. 1952 metais A.Gerulaičiui buvo duota rekomendacija stoti į partiją. Tai būtų reikšmingas jo nuopelnų pripažinimas.

1986 metais A.Gerulaičio žmona kreipėsi į Lietuvos KGB, ar jos vyras negalįs pretenduoti į tos organizacijos veterano statusą. Iš Vilniaus buvo gautas atsakymas, kad jis tikrai buvo stribas, bet nedalyvavo koviniuose veiksmuose.

1989 metais A.Gerulaitis atvyko į Lietuvą ir LKP CK bandė gauti savo partinę bylą. Kaip rašo vienas rusų laikraštis, ,,Brazausko padėjėjas jam patarė nešti kojas, kol sveikas. Gatvėse tūkstančiai žmonių mojavo tautinėmis vėliavomis. Jiems ,,miško broliai“ tapo didvyriai…“

1990 metais dėl veterano statuso jis kreipėsi į Rusijos FSB. Jam pasakė, kad statuso negausiąs, nes archyvai įslaptinti, o pagrindinė jų dalis yra likusi Lietuvoje, kur stribavimas vertinamas kaip nusikaltimas. Lietuvos stribas rašė net V.Putinui, bet toks neigiamas atsakymas ateidavo iš FSB. Galiausiai FSB organizacinį kadrų skyrių padavė į teismą.

Teisėja T.Pečinina reikalavo įrodymų, o FSB aiškino, kad archyvų neturi. Tai tiesa, stribų archyvus KGB paliko Lietuvoje, mat juos jau menkai vertino. FSB atstovas, norėdamas sumenkinti stribavimą, Lietuvos ,,liaudies gynėjus“ prilygino draugovininkams Maskvoje, kur jie su raiščiais vaikštinėdavo gatvėse. Žinoma, tai netiesa. A.Gerulaitis tuo pasipiktino. Jis serga, matyt, jam veterano lengvatos praverstų. Mauras savo darbą padarė, gali eiti.

Jauniausias dokumentuose užfiksuotas žinomas Lietuvos stribas buvo keturiolikmetis Romas Šaknaitis, sūnus Prano, stribavęs Šakių rajono Griškabūdžio valsčiuje nuo 1944 m. lapkričio 3 d. Jo kilimo vieta nurodoma Šakių miestas. Kilęs iš neturtingos šeimos. Galima spėti, kad kai sovietai grįžo į Šakių apskritį, jis turėjo kažką nuveikti, šnipinėti. 1948 metais R.Šaknaičio pavardė randama Plokščių stribų sąraše. Vėliau jo pėdsakai dingo. Griškabūdyje 1947 metais žinomas penkiolikos metų stribas, atvykęs iš Orlovo srities, Viktor Borisov. Galima manyti, kad A.Gerulaitis tikrai galėjo stribauti būdamas piemens amžiaus.

1945 m. balandžio 28 d. iš Griškabūdžio kalėjimo pabėgę keturiolika vyrų yra pastebėję jauną stribą, galima manyti, R.Šaknaitį, kuris, kaip ir A.Gerulaitis, dingo iš Lietuvos arba pakeitė pavardę.

Šie atvejai patvirtina vaikų stribavimą. Ir antra problema – kaip pasielgtų Lietuvos institucijos, jeigu Rusija oficialiai kreiptųsi dėl A.Gerulaičio ,,didvyriškumo“ dokumentų. Iki šiol Rusija jaučia esmę ir nesikreipia, bet…

Algirdas ENDRIUKAITIS

Parengta pagal laikraščius ,,Kommersant“
ir ,,Zavtra“ bei Lietuvos archyvus

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija