Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Kultūra
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

M.K.Čiurlionio studijų savaitei prabėgus

Doc. Rimantas ASTRAUSKAS

Druskininkai kviečia į M. K. Čiurlionio savaitės renginius

Rugpjūtis – karščiausias Druskininkų vasaros metas. Birželio pradžioje prasidėjęs Menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, skirtas M.K.Čiurlionio 130-osioms metinėms, rugpjūtį pasiekia kulminacijos tašką: tuo pat metu vyksta smuiko muzikos šventė ir meistriškumo kursai, padaugėja koncertų ir parodų, į kasmetinę konferenciją „Čiurlionis ir pasaulis“ susirenka žymiausi M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai. Čiurlionio vardas jokiu būdu nereiškia, kad čia susiburia vien meno istorikai, svarstantys praėjusio šimtmečio meno aktualijas, – jis tarsi aktualaus meninio diskurso kibirkštis, svarstymo rimties ir kokybės įpareigojimas ir įsipareigojimas. Pabandysime bent trumpai apžvelgti M.K.Čiurlionio studijų savaitės renginius.

Šiemet buvo pabandyta nuodugniau aptarti M.K.Čiurlionio išplėtotą menų sintezės idėją bei pasigilinti į didžiojo menininko kūrybos kontekstą. Kaip ir buvo galima numanyti, temos buvo gvildenamos visapusiškai, tyrinėtojai pateikė nemaža naujų įžvalgų, artimų ir tolimų šalių menininkų netikėtų kūrybos paralelių. Sulaukta daugiau dailėtyros tematikos darbų, kurių autoriai – ne vien dailėtyrininkai, bet ir muzikologai, literatūrologai, dargi biologai. Nors dažnai toks universalizmas pasiteisina, jis slepia ir pavojų nuleisti tyrimo kartelę pernelyg žemai. Galėtume drąsiai teigti, kad šiuokart šito neįvyko ir menų sintezė dailės bei muzikos kūriniuose rado atgarsį ir menotyros darbuose. Šia prasme ypač maloniai išsiskyrė muzikologo Edmundo Gedgaudo studija apie Liudo Truikio muzikines inspiracijas, Audronės Žiūraitytės pranešimas apie Onutės Narbutaitės „skambančius paveikslus“ muzikos kūriniuose, krokuvietės dailėtyrininkės Anos Baranovos darbas „Simbolinis kraštovaizdis: nuo peizažo iki abstrakcijos“ bei svečio iš Poznanės Radoslavo Okulič-Kozaryno diskursas apie romantikams būdingą prieblandos meto literatūrinę, muzikinę ir dailėtyrinę interpretaciją. Lydso universiteto muzikologas ir dirigentas Džordžas Kenvėjus paskyrė pranešimą atskirų simbolių lyginimui. Jis sugretino „akių“ motyvą M.K.Čiurlionio tapyboje ir A.E.Po poezijoje, pagrįsdamas skirtingą, anot prelegento, „metonimišką ir metaforišką“ jo interpretaciją.

Nemažai pranešėjų pasirinko lyginamąją tyrimų kryptį – muzikologė Laima? M.K.Čiurlionį gretino su V.Kandinskiu bei A.Šionbergu, maskviškis muzikologas Andrejus Bandura sinestetinio pobūdžio studijoje lygino M.K.Čiurlionį ir A.Skriabiną, aptardamas jų naudotą „muzikinės spalvos ir spalvų muzikos“ sampratą, o viešnia iš tolimosios Argentinos, Sorbonos universiteto menotyrininkė Cintia Cristia įspūdingai gretino M.K.Čiurlionio ir jo amžininko brazilų tapytojo ir muziko Soliaro kūrybą, pastebėdama turinio ir raiškos paralelių. Maskvietis biologas Leonidas Fleidermanas atskleidė artimą estetinių bei etinių nuostatų giminystę M.K.Čiurlionio ir A.Sardano tapyboje.

Muzikologinės krypties pranešimų buvo keletas. M.K.Čiurlionio muzikinės kūrybos dėsningumus, savaiminio ciklo intencionalumo problemą pabandė atskleisti muzikologas Rimantas Janeliauskas, Rūta Skudienė aptarė mūsų muziko kūrybos diskografijos istoriją, pasitelkusi atlikėjų komentarus, Rita Nomicaitė apibendrino jo kūrybos interpretacijos ypatumus. M.K.Čiurlionio kūrybos suvokimo ribas praplėtė ir pagilino įsimintinas prof. Vytauto Landsbergio pranešimas – M.K.Čiurlionio fortepijoninės kūrybos interpretacinis seminaras, paįvairintas gyvomis iliustracijomis.

Bendresnio pobūdžio klausimams, M.K.Čiurlionio kūrybos populiarinimui ir sklaidai taip pat buvo skiriamas deramas dėmesys. Čiurlionio draugijos Sankt Peterburge įkūrėjas, Čiurlionio fondo prezidentas Jurijus Šeniavskis apibendrino įvairiapusę šviečiamąją edukologinę veiklą, kurią Čiurlionio draugija jau daugelį metų atlieka Rusijoje. Jis M.K.Čiurlionio muziejaus atstovams ir prof. V.Landsbergiui įteikė Rusijos mokslų akademijos patvirtinimą, kad Čiurlionio vardu pavadinta viena iš neseniai atrastų mažųjų planetų. Edukologė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė gvildeno M.K.Čiurlionio konkursų repertuaro bei M.K.Čiurlionio namų Vilniuje veiklos aktualijas, kultūrinės švietėjiškos veiklos aspektams buvo skirti informatyvūs varėniškės Gražinos Jaronienės ir Druskininkų vicemerės Kristinos Miškinienės pranešimai.

M.K.Čiurlionio studijų savaitės dalyviai ne vien skaitė pranešimus, tačiau galėjo ir padiskutuoti, pabendrauti. Kiekvieną popietę buvo rengiami susitikimai-pašnekesiai, kurių metu neformalioje aplinkoje buvo galima pabendrauti su konferencijos svečiais. Buvo surengta videosesija „Menų sintezės problema: siekiai ir rezultatai“, kurios metu susirinkusieji galėjo pasižiūrėti A.Banduros videofilmų „Į liepsną“ ir „Prometėjas“ pagal A.Skriabino muziką ir pabendrauti su jų autoriumi. Kūrybinę popietę „Čiurlionis ir Peterburgas“ surengė J.Šeniavskis, popietę „Menų sintezė ir nūdienos menininkas surengė C.Cristia, jos vyras argentiniečių pianistas Aleksanderis Panica ir Dž.Kenvėjus. Viena popietė buvo skirta pašnekesiui „Čiurlionis Vokietijoje“, kurio metu bendrauta su muzikologe ir vargonininke Jūrate Landsbergyte, sugrįžusia iš koncertų turnė Vokietijoje, bei muzikologe Rūta Skudiene, tik ką išleidusia naują M.K.Čiurlionio kūrinių vargoninių aranžuočių kompaktinę plokštelę.

Konferencijos dalyviams ir svečiams buvo pristatytas naujas almanachas „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“, kurį sudarė muzikologas Rimantas Astrauskas, o išleisti padėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus savivaldybė. Leidinio turinį sudaro 14 pranešimų, skaitytų 2003-2004 metais vykusių konferencijų „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ metu. Straipsnių autoriai – Eero Tarasti, Dž.Kenvėjus, R.Okulič-Kozarynas, Jonas Bruveris, Rasa Andriušytė-Žukienė, Darius Kučinskas, Karolis Rimtautas Kašponis, Leonidas Melnikas, Inga Jasinskaitė-Jankauskienė ir kt.

Teorinę mintį papildė praktiniai darbai – konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su Lietuvos ir užsienio šalių menininkų darbais, kuriuose įgyvendintos vaizdų bei garsų sintezės idėjos arba turinčiais ryškių sinestezijos, t.y. siekio vaizdais perteikti ar sukelti garsinius pojūčius, bruožų. Vienas tokių įsimintinų renginių – Mokymo centre „Dainava“ rugpjūčio 2 dieną įvykęs netradicinis koncertas – audiovizualinių kino ir muzikos darbų vakaras M.K.Čiurlionio tema „Visa yra kosmosas“. Jo metu skambėję Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano, prof. G.Kuprevičiaus ir to paties universiteto Muzikos technologijos specialybės studentų D.Gnedino, L.Svirsko, A.Stasiulevičiaus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento M.Krukausko darbai stebino minties gilumu ir geru technikos įvaldymu. Vakarą papildė švedų menininko Vikingo Eglingo, dar 1925 metais plėtojusio kinematografe muzikos idėjas, bei amerikiečių moderniojo kino kūrėjo Stano Brakhage‘o begarsių kino filmų retrospektyva.

Studijų savaitės metu Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokykloje buvo surengta Vilniaus miesto vaikų piešinių paroda „Fantazijos ir simbolių pasaulyje“, o sanatorijoje „Lietuva“ atidaryta įsimintina ir jaudinanti menininko Gintaro Jaronio fotografijos ir kompiuterinės grafikos darbų ekspozicijos „Nuo peizažo iki abstrakcijos“ bei „Variacijos Dzūkijos gamtos tema“. Įsimintinus koncertus Studijų savaitės metu surengė Dalia Kuznecovaitė (smuikas) ir Leonidas Dorfmanas (fortepijonas), pianistai Sonata Alšauskaitė, A.Panica (Argentina), Tomona Mijazaki (Japonija), vargonininkė J.Landsbergytė, Čiurlionio kvartetas, G.Gabnytės ir B.Bizevičiūtės fortepijono duetas, solistai Eduardas Kaniava, Vladimiras Prudnikovas ir jo klasės studentai Ieva Prudnikovaitė, Jurga Adamonytė, Kostas Smoryginas, Nijolė Ralytė (fortepijonas), talentingi mažieji smuikininkai: Rolanda Ginkutė, Ieva Laučkaitė, Ieva Sruogytė, Augustė Emilija Janonytė, Algirdas Galdikas, Aistė Birvydaitė ir kt.

Svečiai puikiai įvertino Dzūkijos krašto liaudies dainininkų iš Marcinkonių, Puvočių ir kitų kaimų muzikantų susibūrimą-koncertą, pasidžiaugė apsilankę Marcinkonyse vykusioje Bitinininkų šventėje.

M.K.Čiurlionio studijų savaitę papuošė dvi ryškios kūrinių, įkvėptų M.K.Čiurlionio vizijų ir darbų, pasaulinės premjeros – Čiurlionio kvartetas drauge su pianistėms LMTA absolventėmis G.Gabnyte ir B.Bizevičiūte atliko Nacionalinės premijos laureato Jurgio Juozapaičio kompoziciją „Pavasario varpai“, o choras „Vilnius“ (vadovas prof. P.Gilys), B.Vasiliauskas (vargonai), N.Katilienė (sopranas), D.Kuznecovaitė (smuikas), LMTA studentai ir absolventai J.Gudonytė (altas), V.Zabrodaitė (fleita), M.Deksnys (klarnetas) ir aktorius R.Vaitkevičius publikai pristatė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Vytauto Barkausko misteriją „Vasara, Druskininkai, 2005“. Kūrinių premjeros, jų autoriai ir atlikėjai buvo šiltai sutikti gausiai susirinkusių klausytojų.

Studijų savaitė pripildė Druskininkus M.K.Čiurlionio kūrybos dvasios. Tai retos, bet kupinos pilnatvės akimirkos.

Algirdo Sabaliausko

(ELTA) nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"