| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Mirė žymus lietuvių kompozitorius Jeronimas Kačinskas
Rugsėjo 15 dieną Bostone (JAV), eidamas 99-uosius metus, mirė žymus lietuvių kompozitorius ir dirigentas, lietuvių modernizmo pradininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jeronimas Kačinskas. Kompozitorius buvo vienas ryškiausių prieškario Lietuvos kūrėjų, kartu su Vytautu Bacevičiumi ir Vladu Jakubėnu sudarę modernųjį lietuvių muzikos sparną, visi trys po Antrojo pasaulinio karo gyvenę ir kūrę emigracijoje JAV. Mokytis muzikos J. Kačinskas pradėjo būdamas šešerių. Nuoseklų tolesnį lavinimąsi trikdė to meto suirutės bei dar tik besiformuojanti muzikinio ugdymo sistema. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeima pasitraukė į Rusiją. 1919 metais grįžęs į tėvynę ir pasiruošęs savarankiškai, J. Kačinskas mokėsi fortepijono, alto, kompozicijos bei pedagogikos Klaipėdos ir Kauno muzikos mokyklose. 1929 metais jis įstojo į Prahos konservatorijos kompozicijos skyriaus Jaroslavo Kričkos klasę, taip pat lankė dirigavimo pamokas pas Pavelą Dedečeką ir Methodą Doležilį. Čia J. Kačinskas baigė žymaus čekų avangardisto Aloiso Hibos ketvirtatonių studiją ir pasižymėjo kaip vienas gabiausių profesoriaus studentų. Grįžęs į Lietuvą 1931 metais, kompozitorius galėjo įgyvendinti tik nedaugelį savo planų. Ketvirtatonių muzikos komponavimo klasė čia neprigijo, J. Kačinskui teko imtis įvairiausių darbų, tarp jų ir iki dabar gyvuojančio mėnesinio žurnalo Muzikos barai leidybos. Kompozitoriaus biografijoje itin reikšmingi buvo 1936 metai. Nepaisant neramaus meto, mano gyvenime įvyko pats iškiliausias prasiveržimas į platųjį muzikos pasaulį: aš ir dar keli lietuvių muzikai buvome priimti į Tarptautinę naujosios muzikos draugiją (SIMC), - yra sakęs J. Kačinskas. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje J. Kačinskas dirbo su Kauno radiofono, Vilniaus filharmonijos bei operos orkestrais ir buvo vienas tų retų dirigentų, kurie diriguodavo atmintinai. Jo dėka daugiau nei tūkstantyje koncertų skambėjo ne tik klasikinė, bet ir visa tuo metu parašyta lietuvių simfoninė muzika. 1944 metais kompozitorius emigravo ir kurį laiką praleido Čekijoje, vėliau Bavarijoje, lietuvių pabėgėlių stovykloje. Karo peripetijose pražuvo beveik visos iki tol jo parašytos kompozicijos. 1949 metais Kačinskas persikėlė į Bostoną, kur iki 1995-ųjų dirbo Šv. Petro lietuvių bendruomenės bažnyčioje ir įsitraukė į muzikinį Amerikos gyvenimą. Nuo 1952 metų jis dirigavo daugeliui orkestrų bei chorų, pasirodydavo ir tokiose garsiose salėse kaip Carnegie Hall. Tarp kelių dešimčių JAV parašytų religinių kompozicijų minėtinos 1951 metais sukurtos koncertinės mišios Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis, skirtos karaliaus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai. 1967-1986 metais kompozitorius dėstė Berklio muzikos koledže. 1976-aisiais Čikagos lietuvių operoje pastatyta jo opera Juodas laivas. 1991 metais J. Kačinskas po daugelio metų aplankė tėvynę ir sulaukė vėlyvo pripažinimo, tuo metu buvo nemažai atlikta jo dainų, religinės muzikos. 1992 metais garbingo amžiaus menininkui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Iškilus menininkas palaidotas rugsėjo 18-ąją Putname (netoli Bostono), lietuvių kapinėse. Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |