Pirmasis puslapis
Atmintis
Lietuva
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Poezija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Estijos katalikai turi savo vyskupą

Mindaugas BUIKA

Naujasis Estijos katalikų vyskupas Filipas Žanas Šarlis Žurdanas sveikina tikinčiuosius, atvykusius į jo konsekraciją

Vyskupo Filipo Žano Šarlio Žurdano (viduryje) konsekracijos iškilmės

Naujasis ganytojas priklauso „Opus Dei“

Viena mažiausių Europoje Estijos katalikų bendruomenė pagaliau vėl turi savo ganytoją: šešių tūkstančių tikinčiųjų – tiek šioje posovietinėje šalyje yra katalikų – apaštaliniu administratoriumi tapo 45 metų prancūzas vyskupas Filipas Žurdanas, taip pat priklausantis „Opus Dei“ asmeninei prelatūrai. Vyskupą F.Žurdaną Estijos katalikų ganytoju kovo 23 dieną paskyrė popiežius Jonas Paulius II – tai buvo vienas paskutiniųjų balandžio pradžioje mirusio Šventojo Tėvo pastoracinių paskyrimų.

Naujojo Katalikų Bažnyčios Estijoje vadovo vyskupiška konsekracija sostinės Talino Šv. Olafo bažnyčioje įvyko rugsėjo 10 dieną, kai buvo minimos popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo toje šalyje dvyliktosios metinės. Vyskupo F.Žurdano konsekracijai vadovavo apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbrigenas, kuris iki šiol taip pat ėjo ir Estijos katalikų apaštalinio administratoriaus pareigas. Pagrindiniais koncelebrantais iškilmėse, kaip pranešė tarptautinė katalikų žinių agentūra „Zenit“, buvo Rusijos sostinės Maskvos katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius ir „Opus Dei“ prelatūros dvasinis vadovas ispanas vyskupas Chavjeras Ečeverija.

Filipas Žanas Šarlis Žurdanas gimė Dase, netoli Paryžiaus, 1960 m. rugpjūčio 30 d. Prancūzijos sostinėje studijavo matematiką, vėliau Liudviko Didžiojo licėjuje tobulinosi kaip inžinierius, dirbo energetikos sferoje. 1980 metais įstojo į „Opus Dei“ asmeninę prelatūrą ir, pajutęs dvasinį pašaukimą, išvyko studijuoti teologiją į Romos Šv. Kryžiaus universitetą. 1988 metais gavęs kunigystės šventimus dirbo Paryžiaus universiteto kapelionu, buvo vietos „Opus Dei“ narių dvasiniu vadovu.

Sielovadinei tarnystei į Estiją atvyko 1996 metų gegužę. Buvo apaštalinės administratūros generalinis vikaras, nuo 1991 iki 2001 metų taip pat dirbo Talino Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros klebonu. Nuo 1997 metų atstovauja Katalikų Bažnyčiai ekumeninėje Estijos Bažnyčių taryboje ir praėjusiais metais buvo išrinktas tos tarybos vicepirmininku. Savosios konsekracijos iškilmėse vyskupas F.Žurdanas dėkojo „draugams iš Estijos Bažnyčių tarybos“, ypač protestantų denominacijoms, kad jų atstovai dalyvavo tose liturginėse apeigose ir suteikė galimybę jas atlikti didesnėje protestantų bažnyčioje, kur galėjo dalyvauti daugiau maldininkų.

Garbinga praeitis skatina darbuotis dėl ateities

Katalikybė į Estiją atėjo kartu su vietos gyventojų krikštu XIII amžiuje. Popiežius Inocentas III savo 1215 metų dekrete Estiją pavadino „Marijos žeme“. Tačiau XVII amžiuje Estiją užvaldžius anksčiau protestantizmą priėmusiai Švedijai, šalyje palaipsniui įsigalėjo Evangelikų Liuteronų Bažnyčia, o katalikybė faktiškai nustojo egzistavusi. Tik XVIII a. antrojoje pusėje, kai Estija pateko į carinės Rusijos priklausomybę, šalyje kartu su stačiatikybe vėl atsirado daugiausia iš užsieniečių sudarytos nedidelės katalikų bendruomenės.

Pirmoji katalikų bažnyčia po reformacijos pastatyta Taline 1844 metais. Estijoje tuomet veikė dvi katalikų parapijos, - Talino ir Tartu, - kurios priklausė Mohiliovo arkivyskupijai. XX a. pirmoje pusėje suirus Rusijos imperijai ir kuriantis nepriklausomoms Baltijos valstybėms, kurios užmezgė diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, buvo pertvarkoma ir bažnytinė administracija. Estijos katalikų parapijos iš pradžių (1918 metais) buvo priskirtos kaimyninės Latvijos sostinės Rygos vyskupijai, o vėliau, praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį, sukurta Estijos katalikų apaštalinė administratūra.

Katalikų Bažnyčios Estijoje stiprėjimas prieškario laikotarpiu – kūrėsi naujos parapijos, gausėjo kunigų misionierių ir seserų vienuolių – siejamas su vokiečių kilmės jėzuito Eduardo Profitlicho vardu, kuris 1936 metais buvo pakeltas tituliniu arkivyskupu. Būdamas puikus pamokslininkas, kurio paklausyti į katalikų pamaldas ateidavo ir kitų denominacijų tikintieji, arkivyskupas E.Profitlichas ypač rūpinosi katalikų jaunimo auklėjimu, katalikiška žiniasklaida ir socialine veikla. Sovietų Sąjungai įvykdžius Estijos aneksiją ir pradėjus represijas prieš Bažnyčią, arkivyskupas E.Profitlichas 1941 metų pavasarį buvo suimtas ir išsiųstas į Kirovo (dabar Viatka) kalėjimą. Už „šnipinėjimą“ ir „antisovietinę agitaciją ir propagandą“ arkivyskupas buvo nuteistas sušaudyti. Jis mirė 1942 m. vasario 22 d., dar prieš egzekuciją, ir po penkiasdešimt metų nepriklausomybę atkūrusios Estijos Aukščiausiojo Teismo reabilituotas.

Sovietinio komunizmo laikotarpiu (iki 1991 metų) Estijoje vėl veikė tik dvi (Talino ir Tartu) parapijos, kurios buvo priskirtos Rygos vyskupijai. Jų nariais daugiausia buvo lenkų ir lietuvių kilmės Estijoje gyvenantys tikintieji. Atkūrus šalies nepriklausomybę ir diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, šalies katalikų bendruomenei buvo atstatytas apaštalinės administratūros statusas. Nuo 1992 metų Estijos apaštaliniais administratoriais buvo Lietuvos sostinėje Vilniuje reziduojantys Vatikano nuncijai Baltijos šalims. Estija tapo pirmąja regiono valstybe, 1999 metais pasirašiusia konkordatinę sutartį su Šventuoju Sostu.

Naujajam jau pačioje Estijoje reziduojančiam šalies katalikų mažosios bendruomenės ganytojui vyskupui F.Žurdanui tenka darbuotis labai sekuliarizuotos aplinkos sąlygomis. Pagal 2000 metų surašymo statistinius duomenis, iš 1,4 milijono Estijos gyventojų 13,6 proc. yra evangelikai liuteronai, 12,8 proc. - stačiatikiai (daugiausia rusų nacionalinės mažumos nariai) ir 1,4 proc. priklauso kitoms krikščionių denominacijoms (katalikai, metodistai, adventistai, sekmininkai). Likusieji daugiau kaip du trečdaliai Estijos gyventojų surašymo metu nenurodė jokios bažnytinės priklausomybės arba pareiškė, kad yra netikintys.

Taigi Estija kartu su Čekija yra laikomos labiausiai nukrikščionėjusiomis Europos valstybėmis, kuriose naujosios evangelizacijos uždaviniai yra ypač aktualūs. Dabar veikiančių septynių Estijos katalikų parapijų sielovadoje triūsia devyni dieceziniai kunigai, penki kunigai vienuoliai, penki broliai vienuoliai ir apie 20 seserų vienuolių. Tai gera bazė vyskupo F.Žurdano svarbiai misijai vykdyti.

© 2005 "XXI amžius"