|
Televizijos ir politikos sąsajos
Petras KATINAS
Komercinės televizijos triukšmingai reklamavo savo naujojo sezono pradžią visokių princų ir princesių pasirodymais, fejerverkais ir, žinoma, nuogybių demonstravimais. Tas demonstravimas jau tapo kasdieninių įvairiausių televizijos programų būtina dalis. Ir reklama, jau greitai užimsianti pusę televizijos laiko. Nesinori net kalbėti apie visokiausius realybės šou, kurių dalyviai ištisas savaites nieko daugiau neveikia, kaip drybso lovose ir padugnių žargonu kalba vis apie tą patį vadinamąjį antrą galą. Šios laidos neturi net menkiausių sąsajų su elementariausiu padorumu. O vos ne televizijos genijumi paskelbtas LNK televizijos gigantas A.Valinskas savo humoro laidoje Dviračio žynios ėmėsi brutaliai šaipytis iš Katalikų Bažnyčios. Ir graudu bei gaila žiūrėti, kai ne kokios nors nežinia iš kur ištrauktos TV žvaigždės, o kažkada buvę gana talentingi aktoriai ciniškai tyčiojasi iš kunigų ir tikėjimo. Matyt, šių laidų sumanytojas jas laiko labai svarbiomis, nes vienoje jų net pats apsirengė kunigo sutana. Tokio vulgaraus tyčiojimosi iš Bažnyčios nebuvo netgi niūriausiais sovietinės okupacijos metais. Begėdiškai tyčiojantis iš kunigų, kartu visi, kurie lanko bažnyčią, skelbiami beviltiškais atsilikėliais, netgi vartojami tokie žodžiai kaip juodaskvernių avelės. Jeigu dar maža savų, pasirengusių už pinigus visai Lietuvai pademonstruoti bet ką, televizijos veikėjų irgi už didelius pinigus nusiperkama Rusijoje. Ryškiausias pavyzdys kasdien geriausiu laiku net du kartus per dieną demonstruojama apsukraus televizijos vertelgos D.Nagijevo laida Okna. Beje, viena Rusijos televizijos kompanija atsisakė šios laidos ir jos vedėjo bei prodiuserio paslaugų. O Lietuvoje protų mulkintojas buvo priimtas su didele pagarba. Nuolankiai padlaižiaudami šiai žvaigždei, mūsų televizijų žurnalistai parodė visišką savo išglebimą.
Kodėl gi į žmonių, ypač jaunų, galvas ištisai brukamas toks niekalas, neturintis nieko bendra nei su menu, nei su kultūra, nei pagaliau su gyvenimo realijomis? Tikslas labai paprastas galutinai nupilietinti visuomenę, pirmiausia jaunimą. Ir tai daryti to projekto sumanytojams bei vykdytojams sekasi puikiai, nes aukščiausia Rusijos valdžia skiria milijonus dolerių savo propagandai stiprinti Baltijos šalyse. Tą nupilietinimo darbą lygiagrečiai atlieka ir savi televizijų vertelgos. Aišku, galima sakyti esą piliečiai laisvi pasirinkti ką nori, tą ir žiūri. Bet ką daryti vaikams ir paaugliams? Jie gi nesuvokia, ką iš jų daro bet kokį padorumą praradę ir etiką pamiršę televizijų bosai, jau tapę tikrais, anot Stalino, žmonių sielų inžinieriais. Ir niekas net piršto nepajudina. Bent jau bandydami nors mažumėlę pristabdyti tą besipilantį purvo srautą. Nesvarbu, kad yra Žurnalistų etikos komisija, ar kaip ji dar vadinama. Ar kas girdėjo apie jos veiklą? Kaip ir daugelis kitų kaip grybų pridygusių institucijų, ir ši sukurta tiktai dėl akių. Žinoma, dosniai sumokant už jų darbą iš visų mokesčių mokėtojų kišenių. Ir todėl ne visada per televiziją sklindanti bjaurastis atsiranda sugedusių Vakarų dėka visa tai daroma Rusijos ir jai pataikaujančiųjų interesais.
Tad matant tokią paskutinius moralės ir padorumo likučius naikinančią televizijos ir bulvarinio skaitalo laviną, nėra ko stebėtis, kad panašius realybės šou labai pamėgo ir valdančioji nomenklatūros bei naujųjų lietuvių koalicija. Valdžios žmonių rengiamos puotos geriausiuose sostinės restoranuose ir klubuose, dalyvaujant didžiosios žiniasklaidos pagrindiniams personažams, jau pasidarė kasdieniu reiškiniu. Panašūs išsidirbinėjimai tapo būdingi ir neva sprendžiant aktualias valstybės problemas. Antai prieš vadinamojo naujojo politinio sezono pradžią Prezidentas atsargiai išreiškė viltį, kad tautos išrinktieji galbūt nustos pagaliau kvailioję ir imsis spręsti būtiniausius valstybės reikalus, bet viskas vėl prasidėjo senu stiliumi. Štai liberaldemokratai (tai yra paksininkai) pradėjo referendumo dėl euro įvedimo vajų. Bet ir to dar maža. R.Pakso gvardija jau surinko 39 parlamentarų parašus, kad būtų sukurta dar viena komisija, kuri tirtų, ar užsienio reikalų ministras Antanas Valionis nepriklauso KGB rezervui ir ar nėra užmezgęs ryšių su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Ir čia paksininkams pasitarnavo viena televizijos žvaigždė, visada atsirandanti ten, kur reikia ir kada reikia. Kiek anksčiau ši profesionali, tarptautinės politikos reikalų specialistė netgi per savaitę sugebėjo parašyti knygą, demaskuojančią amerikiečių kompaniją Williams ir ypač tuo metu valdžioje buvusią Tėvynės sąjungą. O dabar, pasitelkusi tarybinį žvalgą (taip tituluoja save puikiai Lietuvoje gyvenantis KGB šnipas nuo komjaunuoliško amžiaus pulkininkas R.Vaigauskas), žvaigždė ėmėsi užsienio reikalų ministro. Šioje situacijoje labai keista tai, kad paksininkų memorandumą reikalaujant sukurti specialią parlamentinę tyrimo komisiją pasirašė ne tik jų frakcijos nariai, bet ir valdančiosios koalicijos darbiečių, valstiečių ir socialdemokratų atstovai. Savo parašėlį suraitė netgi darbiečių frakcijos seniūnė L.Graužinienė. Aišku, besistengiantiems užsienio reikalų ministrą išstumti iš ministro kėdės visiškai nesvarbu, priklausė jis ar nepriklausė KGB rezervui. Žmonių su čekistiniu kvapeliu koalicijoje yra ne vienas, tik jų nejudina nei liberaldemokratai, nei garsioji skandalų atskleidėja. A.Valionis didžiausią bičiulių, netgi paties Premjero nemalonę užsitraukė po to, kai kažkas iš Užsienio reikalų ministerijos parodė žiniasklaidos atstovams iš Rusijos lygintuvo dėžėje atvežtą siuntinį su rusų kunigaikštienės K.Prunskienės pakabukais.
Kitas dalykas, daugeliui Maskvos mylėtojų, kurių gausu valdančiojoje koalicijoje, labai nepatinka kai kurie užsienio reikalų ministro pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Bet taikomasi ne tik į A.Valionį. Per jį siekiama pašokdinti, o gal ir išstumti A.Valionio partinį viršininką Seimo pirmininką A.Paulauską. Mat pastaruoju metu kai kurie socialliberalai ėmė kištis ten, kur nereikia. Netgi Premjeras, visiškai nepratęs, kad kas nors imtų abejoti jo valdininkų veiklos skaidrumu, svaidė žaibus prieš Audito komisijos vadovą, A.Valionio bendražygį A.Skardžių. Šis, nežinia ko siekdamas, suabejojo netgi kai kurių Vyriausybės narių padorumu. Dar daugiau, ėmė knaisiotis po didžiųjų komunizmo statybų Kuršių nerijoje pamatais. Todėl, iš pradžių atsikračius A.Valioniu, ateitų eilė ir tam pačiam A.Skardžiui bei Seimo Pirmininkui. Kažkam labai prireikė šių kėdžių. Tiesa, užsienio reikalų ministrą užstojo Prezidentas, kuris pareiškė, kad liberaldemokratai, versdami iš posto A.Valionį, siekia sureikšminti save ir užimti kokią nors vietą politiniame gyvenime. Tačiau tie triukšmaujantys liberaldemokratai jau seniai tapo tam tikrų užkulisinių, dažniausiai nematomų, politinių ir finansinių grupuočių pastumdėliais. Visos jų iniciatyvos yra ne tik pigios populistinės akcijos, bet jomis siekiama sukelti dar didesnę sumaištį, kurios ir taip yra per akis.
A.Valionio vertimas, nesibaigianti Abonento paieška, rietenos liberalcentristų stovykloje ar darbiečio ūkio ministro nenoras paklusti Darbo partijos deklaruotam principui, kad jų ministrai turi atsisakyti Seimo nario mandato, rodo, jog kažkas labai suinteresuotas, kad tokiais pseudoskandalais būtų nuslopintas visuomenės budrumas dėl kur kas svarbesnių, pavyzdžiui, Mažeikių naftos pardavimo (atidavimo) reikalų. Ir ne tik. Apie tai, ko atėjo į Seimą ar ministerijas kompetentingi ūkininkai ir pragmatikai, aiškiai pasakė vienas darbiečių bosų šios partijos vicepirmininkas Antanas Bosas. Paklaustas, kodėl jo bendražygis ūkio ministras K.Daukšys nevykdo partijos programos ir tapęs ministru nepadeda Seimo nario mandato, A.Bosas be ceremonijų atrėžė, jog toks veiksmas yra susijęs su didele rizika. Ir dar paaiškino, kaip apsiriko kolega darbietis A.Gedvilas, kai, numatytas į Susisiekimo ministerijos viceministrus, paskubėjęs atsisakyti parlamentaro mandato. Atsisakė, o ką dabar turi? atviravo A.Bosas.
Taip ir gyvename kreivų veidrodžių ir dar kreivesnių personažų karalystėje.
© 2005 "XXI amžius"
|