Pirmasis puslapis
Atmintis
Lietuva
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Poezija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pašventintas Mūšios parkas garsins Lietuvos partizanų žygdarbius

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišias aukoja (iš kairės): kun. Gintautas Jankauskas, kun. Petras Purlys, kan. Bronius Antanaitis, arkiv. Sigitas Tamkevičius ir mons. Alfonsas Svarinskas

Žymiausi Lietuvos partizaninės kovos didžiavyriai, kurių krūtines puošia Vyčio kryžiaus ordinai

Partizanų parke pašventintas kryžius JAV prezidentui R.Reiganui atminti

Užrašas ant kryžiaus R.Reiganui – blogio imperijos nugalėtojui Algimanto ŽIŽIŪNO nuotrauka

Kalba JAV ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas T.P.Kelly Autoriaus nuotraukos

Visi, kuriuos praėjusį sekmadienį teko kalbinti Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės r.) dalyvavusius šv. Mišių aukoje už Lietuvos partizanus, šventinant parką ir paminklus, sutartinai tvirtino, kad tai vienas įspūdingiausių, turiningiausių renginių pagerbiant kovotojus už laisvę, nepriklausomybę. Žinome, kiek daug energijos parengiant reikalauja, kad ir nedidukas renginėlis, disputas ar iškyla partizanui, kovotojui, ryšininkui pagerbti.

Šiame Mūšios šile idėja įrengti partizanų pagerbimo parką – memorialą kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui dar 1993 metais. Tam tikslui labai tiko minėtas miškas, kartu su pievomis, vandens telkiniais užimantis per 70 ha plotą. Gražios kalvelės, takeliai juosia puikų pušyną. Tikslą įgyvendinti padėjo daug žmonių - miškininkų, mokytojų, tarnautojų, seniūnijų atstovų, architektų, istorikų. Nutarta sukurti, išdrožti ir pastatyti keturiolika ąžuolinių kryžių Didžiosios Kovos partizanų apygardos kiekvienam batalionui.

Mons. A.Svarinskas papasakojo apie tuos žmones, kurie daug prisidėjo kuriant šį dabar jau unikalų parką. Tai Pašilės girininkas Marijonas Vilkelis, eigulys Vytautas Kazlauskas, Ukmergės miškų urėdas Kazimieras Grybauskas. Daug talkino Ukmergės įmonės, organizacijos. Prisidėjo kaimyninio Kadrėnų kaimo gyventojai, o pavieniai geri žmonės – ir piniginėmis aukomis. Nemažas ir UAB „Ukmergės melioracija“ darbininkų ir vadovų indėlis. Taip per dešimtį metų mons. A.Svarinsko rūpesčiu buvo sukurtas įspūdingas paminklas visiems laisvės kovotojams – parkas Didžiosios kovos apygardos partizanams.

Dabar į parką atvykusiems lankytojams atsiveria gražus reginys – nuo kalvų, aplinkinių kalnelių žvilgsnis slysta ežerėlių, upelių paviršiumi. Gražūs takeliai veda prie kryžių kiekvienam Didžiosios Kovos partizanų apygardos batalionui. Šiame Kryžių kelyje iškilo ir Prisikėlimo kryžius. Taip pat vienas kryžius skirtas popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą dešimtmečiui pažymėti. Tai įspūdingas vienintelis baltai dažytas kryžius.

Po šv. Mišių arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, suteikęs palaiminimą susirinkusiesiems, pašventino parką. Visi iškilmių dalyviai susispietė prie netoli esančio kryžiaus, skirto JAV prezidentui Ronaldui Reiganui. Šis kryžius įdomus tuo, kad jį sudaro devyni kryžiai, kurie simbolizuoja devynias Lietuvos partizanų apygardas. Jis pastatytas blogio imperijos nugalėtojo garbei ir šviesiam jo atminimui. Visų susirinkusiųjų akivaizdoje kryžių pašventino arkiv. S.Tamkevičius. Kalbą prie kryžiaus pasakė Lietuvos kariuomenės karių savanorių sąjungos pirmininkas dimisijos kapitonas Algirdas Petrusevičius. Tai žmogus, kuris dar 1954 metais virš Kauno jėzuitų bažnyčios per šv. Kalėdas su bendraminčiais iškėlė Lietuvos trispalvę. Kelias paras ši vėliava plevėsavo Kaune ir kėlė susižavėjimą drąsuolių žygdarbiu, kartu gąsdindama KGB seklius ir aukštus partinius veikėjus – kolaborantus. A.Petrusevičius kalbėjo: „R.Reiganui tapus JAV prezidentu baigėsi flirto ir bet kokių nuolaidų blogio imperijai epocha. Jis tiesiai pasakė, kad tą blogio, prievartos ir smurto imperiją sužlugdys ekonomiškai. Ir tai įvykdė originaliai – tariamu ateities žvaigždžių karo technologijų kūrimu, kurių įgyvendinimo kaštų tiesiog neįmanoma įsivaizduoti. Sovietų Sąjunga ant to kabliuko užkibo. Ir, matyt, kad neatsiliktų nuo JAV, metė milijardines lėšas toms technologijoms kurti ir projektuoti ir taip priėjo liepto galą... Mes, ypač laisvės kovų dalyviai, puikiai suprantame, kad jeigu ne doras ir ryžtingas JAV prezidentas R.Reiganas, taip mes dar ilgai būtume buvę okupuoti tos blogio ir smurto imperijos, o tai reikštų tautiškumo ir istorinės atminties praradimą, laipsnišką tautos nykimą. Todėl R.Reigano indėlio atstatant mūsų ir kitų tautų laisvę, demokratiją ir nepriklausomybę įvertinti tiesiog neįmanoma. Jo indėlis – lemiamas“.

Toliau visi gražia eisena su vėliavomis ėjo prie paminklo kovoje žuvusiems penkiems Vyčio apygardos partizanams broliams Katlioriams. Arkiv. S.Tamkevičius pašventino įspūdingą granitinį paminklą, kuriame auksinėmis raidėmis įrašyti Onos ir Boleslovo Katliorių sūnūs: Nikodemas, Apolinaras, Saturninas, Valentinas, Evarestas. Pirmasis jų – Nikodemas (g. 1913 m.) buvo NKVD garnizono sušaudytas 1944 metais, paskutinysis Evarestas (g. 1927 m.) žuvo 1950 metais. Buvusios Katliorių sodybos gale, Taujėnų seniūnijos Aukštuolių kaime, stovi trikampis paminklas iš lauko akmenų žuvusiems penkiems partizanams atminti. Jame iškalti poeto Maironio žodžiai: „Argi mūsų karionės, idealai pražus be algos, be naudos ir žymės? Argi liekanos mūsų, kai jau kaulai bepus, niekam nieko slapčia nekalbės?“ Niekas lig šiol nepasakė likusiems gyviems artimiesiems, tarp jų ir šeštajam broliui Teodorui, kur ilsisi už Lietuvos laisvę žuvę broliai. Tik vieno jų, Nikodemo, kapas žinomas. Jis palaidotas Varžų kaimo kapinaitėse. Visi Katlioriai buvo darbštūs, tikintys, ramūs. Sesuo Apolonija Katliorytė mano, kad jeigu visi lietuviai būtų elgęsi patriotiškai ir siekę Lietuvai laisvės, šiandien tokios netvarkos mūsų gyvenime nebūtų. Prie pašventinto paminklo tarytum savaime atsirado gėlių ir daugybė plevenančių žvakelių. Visi meldėsi, rymojo susimąstę.

Arkiv. S.Tamkevičius dar per pamokslą kalbėjo, kad mūsų valstybės vadovams turėtų kelti didelį susirūpinimą baisūs reiškiniai: alkoholizmas, prostitucija, narkotikų plitimas tarp jaunimo, o svarbiausia, kad visų žmogaus vertybių matu tapo pinigai. Jie nustelbia dorą, sąžiningumą, kito žmogaus atjautą, žmogišką paramą, šalpą. Tai problemos, kurias galima bandyti spręsti tik valstybės institucijų lygiu. Visur bandoma sumenkinti tikėjimo vaidmenį. Valstybėje įsigalėjo visokie burtininkai, aiškiaregiai. Kaip gilioje senovėje, žmonės bando rasti „paguodą“ jų aiškinimuose. Kai kas jau vyksta net į Indiją ir kitur pasisemti „praktinių“ žinių, kalbėjo ganytojas.

Su dideliu dėmesiu ir atidumu buvo klausomasi JAV ambasados patarėjo T.P.Kelly pasakytų žodžių lietuvių kalba. Pranešėjas apžvelgė R.Reigano laišką ir jo indėlį į pasaulio tautų kovas už savo laisvę, akcentavo Lietuvos laisvės bylą ir iškovotą laisvę.

T.P.Kelly perskaitė R.Reigano žmonos Nensi Reigan padėkos laišką. Juose aukštai įvertinta mons. A.Svarinsko veikla kovojant už Lietuvos nepriklausomybę, Bažnyčią ir visuomenės dvasingumą. Prezidento našlė padėkojo ir už jos vyro pagerbimą ir palinkėjo Lietuvai sėkmės. Kalbėjusi Čečėnijos Respublikos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva savo mintis išsakė gražia lietuvių kalba. Ji sakė, kad karas Čečėnijoje vyksta jau dvylika metų su KGB žudikų Lietuvoje vaikais ir vaikaičiais, ir viliasi, kad „žuvusių čečėnų kraujas niekad nebūna pralietas veltui“. Prof. Vytautas Landsbergis apžvelgė mūsų šalies ekonominę, politinę padėtį, paanalizavo kai kurias Lietuvos ir Europos Sąjungos problemas. Pasak profesoriaus, „Europa nuėjo toli, bet kelias duobėtas, su spąstais ir bedugnėmis. Rusija teigia, kad Lietuva parazituoja, ima mokesčius už tranzitą. Bet tokiais pasakymais bandoma nuteikti rusų tautą, o jei pavyks – ir Vakarus“. Žodžiu, bandoma visokiais būdais sumenkinti Lietuvos valstybę, jos siekius, sakė V.Landsbergis, kuris dar palietė daug įvairių klausimų. Lietuvos partizanų vadas dim. kpt. Jonas Čeponis sakė, kad mūsų laisvės kova dar nebaigta. Ne tokių permainų tikėjosi gyvi likę laisvės gynėjai, kurie daug metų jautė šaltį, badą, kančias, pažeminimą. Turime būti budrūs, nes politinė situacija nestabili, sakė LLKS vadas.

Generolas Jonas Kronkaitis savo kalboje su pasididžiavimu pabrėžė, kokį didelį vaidmenį atliko JAV prezidentas R.Reiganas Lietuvos laisvės byloje. (Jo pasisakymą – R.Reigano įvertinimą – spausdinsime trečiadienio numeryje.)

Giedojo Lietuvos karo akademijos kariūnų choras. Žavėjosi visi, ir ne pirmą kartą. Puiki klausa, skardūs, raiškūs balsai rodo, kad kariūnai myli chorinę muziką ir suteikia didžiulį malonumą tiems, kurie klausosi. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos skautai. Tačiau, kaip pastebėjo dauguma šio renginio dalyvių, jaunimo dar vis stinga, kad gausesniu būriu įsilietų į tautos bendravimo, kartų ryšių stiprinimo iškilmes. Ši partizanų pagerbimo šventė parodė, kad galime susitelkti turiningam susibūrimui – pasimelsti, iškelti problemas ir garsinti Lietuvos partizanų žygdarbius. Amžina šlovė mūsų laisvės kariams!

Ukmergės rajonas

© 2005 "XXI amžius"