|
Šiluvoje išmelstos malonės palietė kiekvieną Lietuvos žmogų
Rugsėjo 15-ąją Šiluvoje baigėsi Dievo Motinos Mergelės Marijos gimimo atlaidų oktava, dar vadinama Šilinėmis. Ketvirtadienio vakarą buvo aukojamos paskutiniosios - padėkos šv. Mišios už visas per atlaidus gautas malones, o po pamaldų maldininkai procesija iš Bazilikos ėjo į Apsireiškimo koplyčią, kur ir pradėta atlaidų savaitė. Čia, prie akmens, ant kurio beveik prieš keturis šimtmečius pasirodžiusi Mergelė, piligrimai dėkojo ne tik už šiomis dienomis gautas malones, bet ir už nuolatinę Dievo Motinos globą ir kasdienę Dangaus palaimą Lietuvos žmonėms. Ir iš tiesų, regis, pats Dievas, užtariamas Jėzaus Motinos Marijos, globojo iš visos Lietuvos bei užsienio šalių atvykstančius tūkstančių tūkstančius piligrimų, nes visas aštuonias dienas jie galėjo melstis lepinami šiltos rugsėjo saulės. Ketvirtadienį, kai visoje Lietuvoje pliūptelėjo audringos liūtys, per pagrindines vidurdienio pamaldas Šiluvoje, aikštėje priešais Baziliką, nulijo vos keli lašai, ir tie patys labiau priminė ne lietų, o dangaus palaimą besibaigiantiems Šiluvos atlaidams, tiksliau, maldininkams bei visiems, už kuriuos čia atvykę meldėsi.
Paskutinioji Šilinių diena buvo skirta vienuoliams bei maldoms už pašaukimus į Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Ypač gausiai susirinkę broliai ir seserys vienuoliai iš Kauno arkivyskupijos bei visos šalies - jų atvyko per pusantro šimto. Dieną jie pradėjo pamaldomis Apsireiškimo koplyčioje, kur jau tradicija tapo jų bendrai giedamas Dievo ir Jo Motinos Marijos pašlovinimo himnas Akatistas, ypač mėgstamas Rytų krikščionių liturgijos perlas.
Pagrindinėms šios dienos Eucharistijos pamaldoms aikštėje vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo šv. Mišias koncelebravo per penkias dešimtis kunigų, dar apie dvidešimt tuo metu klausyklose klausė kaip visuomet gausių Šiluvos maldininkų išpažinčių. Pamokslo metu arkivyskupas S.Tamkevičius kalbėjo apie Dievui pasišventusiųjų asmenų gyvenimą kaip iššūkį šių dienų pasauliui bei jo garbstomiems stabams. (Visą pamokslą spausdiname atskirai).
Apibendrinant šių metų Šilinės atlaidus, drauge su Šiluvos klebonu kun. Erastu Murausku galima pastebėti, kad kiekvienas metais maldininkų čia, regis, ne mažėja, o gausėja, priešingai pesimistams, maniusiems, kad atlaidai - tai jau atgyvenusi, praeities tradicija. Antai viena įsimintiniausių akimirkų buvo jaunimui skirti penktadienio vakaras bei šeštadienio visa diena - daug kam ilgam įstrigo naktinė beveik tūkstantinės minios jaunimo procesija su Švč. Sakramentu aplink Šiluvą, koncertas, kuriame drauge su jaunimu tikro repo ritmu prabilo ir tik ką įšventintas diakonas! O kur dar daugiau nei tūkstantis jaunųjų piligrimų, vadovaujamų vyskupo Eugenijaus Bartulio, sekmadienio popietę atvykusių į Šiluvą iš Kryžių kalno po trijų dienų žygio pėsčiomis.
O sekmadienį, šeimoms skirtą dieną, pagrindinėse šv. Mišiose, kurioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, su juo koncelebravo beveik visi Lietuvos vyskupai, sausakimšoje aikštėje prieš Baziliką dalyvavo ir didžiulis būrys vaikų - su savo tėveliais ar mokytojais, nes tądien jiems buvo parengta speciali programa.
Šiluvos zakristijono Sauliaus Kazakausko skaičiavimais, kiekvienais metais per Šilinės atlaidų savaitę išdalijama keliais tūkstančiais komunikatų vis daugiau ir daugiau: antai prieš kelis metus - per 33 tūkst., praėjusiais metais - apie 36 tūkst., o šiais metais - arti keturiasdešimties tūkstančių. Žinant, kad nemaža dalis lietuvių piligrimų vis dar neina Komunijos, galima manyti, kad atlaiduose apsilankė kelis kartus daugiau maldininkų. O jeigu dar pridėtume klaususius Marijos radijo kasdienes tiesiogines transliacijas iš Šiluvos bei sekmadienį per nacionalinę televiziją transliuotas pagrindines pamaldas stebėjusiuosius (vien pastarųjų būta apie 5 proc., arba - daugiau nei bet kurio kito TV kanalo tuo metu surinkta auditorija!), turbūt galėtume teigti, kad į Šiluvą pagarbinti Dievą ir padėkoti Jo Motinai Marijai atvyko jeigu ir ne visa Lietuva, tai bent pusė jos! Kadangi kasdien Šiluvoje maldininkai meldėsi ne tik už įvairių socialinių bei profesinių grupių žmones, bet ir už tuos, kurie neatvyksta į atlaidus, tai galime drąsiai teigti, kad Šiluvoje išmelstos malonės palietė kiekvieną Lietuvos žmogų!
Darius CHMIELIAUSKAS,
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai
Šiluva, Raseinių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|