| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Spindėjo gerumu ir ramybe Kun. Jono Morkūno pirmosioms mirties metinėms
Beveik keturias dešimtis metų pažinojau ir bendravau su buvusiu Vilniaus Šv. Onos bažnyčios klebonu kun. Jonu Morkūnu (1918 11 18-2004 09 30). Su juo1965 metų rudenį, man stojant į Vilniaus valstybinį universitetą, supažindino vienas klierikas, sakydamas, kad tai sumanus, Bažnyčią ir tėvynę mylintis kunigas. Tuomet kun. Jonas dar buvo Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios vikaras ir tik vėliau buvo paskirtas į Šv. Onos bažnyčią klebonu. Savo karčios gyvenimiškos patirties pamokytas (1950-1956 metais dirbo Karagandos anglies kasyklose), su naujais pažįstamais iš pradžių būdavo atsargus, oficialus, o tik vėliau, įsitikinęs žmogaus patikimumu, būdavo nepaprastai geras ir nuoširdus. Taip man, kauniečiui, per egzaminų sesiją jis pasiūlė mažą kambarėlį klebonijoje prie Šv. Onos bažnyčios. Ten buvo ramu ir gera, ir universitetas čia pat. Be to, jis parodė į koridoriuje stovintį šaldytuvą ir pasakė: Čia tavo maistas. Ką rasi, tą valgyk. O šaldytuvas šeimininkės seselės Marijos rūpesčiu visuomet būdavo pilnas. Kadangi Šv. Onos bažnyčia, kaip architektūros paminklas, ir sovietiniais laikais buvo lankoma atvedamų užsienio turistų, o jos bokštai buvo avarinės būklės, tai klebonui pirmiausia teko rūpintis jų remontu. Tam jis panaudojo parapijos, kurijos ir savo lėšas. Klebonas puikiai bendradarbiavo su architektais, skulptoriais, dailininkais (ypač su skulptoriumi ir dailininku Antanu Kmieliausku, kurio sukurtas antkapinis paminklas kun. J.Morkūnui puošia jo amžinojo poilsio vietą gimtosios tėviškės Subačiaus Stoties kapinėse). Taip, bėgant metams, vidumi ir išore gražėjo jo Onutė ( taip kun. Jonas vadino jo didžios meilės apsuptą Šv. Onos bažnyčią, kurios klebonu jis išbuvo 34 metus). Klebonas daug nusimanė apie kino projektorius, filmavimo techniką ir religinius filmus (juos Kalėdų ir Velykų laiku rodydavo bažnyčioje). Tų filmų jis daug buvo sukūręs, juos paliko Šv. Onos bažnyčiai. Ir man, 1970 metais baigus Vilniaus universitetą, kunigas Jonas padovanojo tuo laiku labai gerą ir deficitinį fotoaparatą Kiev-4. Kunigo Jono maldų, jo, kaip išmintingo nuodėmklausio ir turiningo pamokslininko, dėka pamažu vis daugėjo bažnyčią lankančių tikinčiųjų, gausėjo krikštų ir vestuvių. Be to, tai buvo vien lietuviška bažnyčia. Klebonas maloniai pajuokaudavo: Aš žinau, kada studentams egzaminų sesijos jų daugiau bažnyčioje; tik gaila, kad po egzaminų nedaug ateidavo padėkoti Dievui. Su klebonu kun. J.Morkūnu ir jo giminaičiais 1972 ir1973 metų vasaromis dviem automobiliais Volga teko keliauti į Krymą ir Karpatus. Nuvažiuodavome per dieną 900-1000 km, nakvodavome palapinėse. Rytą anksti reikėdavo keltis, o aš norėdavau dar miegoti. Tuomet klebonas tyliai iš mano pripučiamo čiužinio išleisdavo orą. Aš norom nenorom turėdavau keltis, praustis ir padėti klebonui palapinėje rengti nedidelį altorėlį ir patarnauti šv. Mišioms, kurios mums būdavo kaip dar gyvas vandens šaltinis. Kol gyvas būsiu, niekuomet nepamiršiu kunigo Jono samarietiško gerumo ir dosnumo. Sunkiomis gyvenimo dienomis jis buvo pas mane arba aš pas jį. Tai buvo dieviškos dvasios kunigas ir išmintingas žmogus. Kun. J.Morkūnu pasitikėjo ir Bažnyčios vyresnybė. Vyskupas Kazimieras Paltarokas, 1949 metų pavasarį išrinktas Vilniaus arkivyskupijos kapituliniu vikaru, atvykęs į Vilnių, jį pasikvietė dirbti kurijos kancleriu. Būdamas Varėnos parapijos administratoriumi, trejus metus ėjo ir Varėnos dekano pareigas, o būdamas Kaltanėnų parapijos klebonu, kartu buvo ir Švenčionių vicedekanu. Vilniuje kun. J.Morkūnas 15 metų buvo arkivyskupijos valdytojo konsultorius, o vėliau 15 metų ėjo Vilniaus dekano pareigas. Baigdamas šias atsiminimų apie kun. J.Morkūną eilutes, noriu padėkoti Vilniaus arkivyskupo augziliarui ir generalvikarui vyskupui Juozui Tunaičiui už vadovavimą Šv. Onos bažnyčioje vykusioms koncelebracinėms šv. Mišioms už kun. Joną bei pamokslą ir palydėjimą iš Vilniaus į Subačiaus Stoties kapines, nuoširdų pamokslą ir laidotuvių apeigas. Algirdas JOKŪBAITIS Kun. Jono Morkūno mirties metinių proga šv. Mišios bus aukojamos spalio 1 dieną 11 val. Subačiaus Stoties bažnyčioje.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |