Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tarnavo Dievui ir Lietuvai

Benjaminas ŽULYS

Paminklo vyskupui Motiejui Valančiui mecenatas Amerikos lietuvis Rimvydas Sidrys

Bažnyčioje, prie paminklo, salėje

Vargu ar rasime daugiau ar mažiau lietuvių, kurie nežinotų vyskupo Motiejaus Valančiaus – iškilaus dvasininko ganytojo, rašytojo, blaivybės propaguotojo, istoriko, etnografo. Jis Lietuvos gyvenime paliko itin ryškų pėdsaką, kultūrindamas savo kraštą, atkakliai kovodamas už lietuvybę, blaivų gyvenimo būdą. Nepaisydamas caro valdininkų persekiojimų, jis nuosekliai dirbo Lietuvos žmonių labui, jų gerovei ir dorai.

Visas gyvenimas – pamokslas be žodžių

Kun. Pranciškaus Basčio gimimo 90-osioms metinėms

Vytautas ŠULSKIS

Kun. Pranciškus Bastys – Lekėčių klebonas

Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję

(Apd 4,20)

Kai šis kunigas atvyko į Ariogalą, mums, to meto gimnazistams, pasirodė, kad skaisčiau prašvito tikėjimo pasaulis. Kiekvieną sekmadienį eidavome į Votyvos šv.Mišias, kad galėtume išklausyti jo pamokslo. Mums atrodė, kad pamokslą jis sako mums, jaunimui. Jo santūri laikysena, kalba labai veikė, traukė. Mes eidavome iš jo skolintis knygų, pasikalbėti.

Prisiminimai apie mokytoją

Vilniaus II amatų mokyklos mokinės 1941-1942 metais su mokytoja ir auklėtoja Adele Dirsyte Nuotrauka iš L.Bielinytės albumo

Leoncija Bielinytė gimė 1923 metais Švenčionių apskrityje, mokėsi Vilniaus II valstybinėje amatų vidurinėje mokykloje. Ją baigusi buvo palikta dirbti gamybinio mokymo meistre. Lankė suaugusiųjų mokyklą. Uždarius amatų mokyklą, dirbo Kurčiųjų ir nebylių mokykloje.

Prelato Mykolo Krupavičiaus kova už žemę ir ūkininką

Prof. Antanas STANCEVIČIUS,

Žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas

Mykolas Krupavičius – žemės ūkio ministras

Iš įvairiapusės ir labai sėkmingos prelato Mykolo Krupavičiaus visuomeninės veiklos labiausiai įsimintinas ir mūsų tautai bei valstybei didelės įtakos turėjęs žemės reformos įvykdymas trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiais. Žemės reformos pasekmės, kaip tolimo griaustinio aidas, pasiekė net mūsų dienas. Daugeliui Lietuvos piliečių sovietų valdžios atimta žemė grąžinta pagal išlikusius anų laikų žemės planus ir dokumentus, sudarytus vykdant žemės reformą. Todėl iki šiol nėra pamirštas 1923-1926 metais buvusio žemės ūkio ministru kun. M.Krupavičiaus, vieno šios reformos stratego ir vykdytojo, vardas. Ir vis dėlto šiandien dažnam gali kilti klausimas, kaip kunigui, pašauktam rūpintis žmonių dvasiniais dalykais, parūpo patys paprasčiausi žemiški reikalai – pasiekti, kad Lietuvoje žeme būtų aprūpinti bežemiai ir mažažemiai bei kiti norintys iš žemės gyventi asmenys.

Spindėjo gerumu ir ramybe

Kun. Jono Morkūno pirmosioms mirties metinėms

Kun. Jonas Morkūnas

Beveik keturias dešimtis metų pažinojau ir bendravau su buvusiu Vilniaus Šv. Onos bažnyčios klebonu kun. Jonu Morkūnu (1918 11 18-2004 09 30). Su juo1965 metų rudenį, man stojant į Vilniaus valstybinį universitetą, supažindino vienas klierikas, sakydamas, kad tai sumanus, Bažnyčią ir tėvynę mylintis kunigas. Tuomet kun. Jonas dar buvo Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios vikaras ir tik vėliau buvo paskirtas į Šv. Onos bažnyčią klebonu. Savo karčios gyvenimiškos patirties pamokytas (1950-1956 metais dirbo Karagandos anglies kasyklose), su naujais pažįstamais iš pradžių būdavo atsargus, oficialus, o tik vėliau, įsitikinęs žmogaus patikimumu, būdavo nepaprastai geras ir nuoširdus. Taip man, kauniečiui, per egzaminų sesiją jis pasiūlė mažą kambarėlį klebonijoje prie Šv. Onos bažnyčios. Ten buvo ramu ir gera, ir universitetas čia pat. Be to, jis parodė į koridoriuje stovintį šaldytuvą ir pasakė: „Čia tavo maistas. Ką rasi, tą valgyk“. O šaldytuvas šeimininkės seselės Marijos rūpesčiu visuomet būdavo pilnas.