| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Sugebėjęs derinti kunigystę ir politiką Konferencija prelato M.Krupavičiaus gimimo 120-osioms metinėms paminėti Kazimieras DOBKEVIČIUS
Rugsėjo 17 dieną Marijampolėje, Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Marijampolės skyriaus iniciatyva, minint prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo 120-ąsias ir mirties 35-ąsias metines. Prieš konferenciją, Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už prelatą M.Krupavičių. Koncelebracijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, šventoje aukoje dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis, kan. prof. Kęstutis Žemaitis, kan. dr. kun. Algimantas Kajackas, Vilkaviškio vyskupo generalvikaras Arūnas Poniškaitis. Konferencijoje dalyvavo akademikas dr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nariai Antanas Jakšys, Ignacas Uždavinys, Seimo narys Algis Rimas, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) istorijos instituto mokslinis bendradarbis Algimantas Katilius, Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, prel. M.Krupavičiaus dukterėčia mokytoja, kraštotyrininkė Genovaitė Jarumbavičiūtė ir kiti žinomi Marijampolės krašto ir aplinkinių vietovių inteligentijos, pedagogų atstovai, žemiečiai, moksleiviai. Vyskupas R.Norvila per pamokslą minėjo: Prieškario Lietuva susidūrė su švietimo, kultūros, ekonomikos problemomis. Tačiau, nepaisant sunkaus gyvenimo, Lietuvos žmonės buvo aukšto dvasinio tvirtumo. Juk šiandien minimos tik investicijos ir pinigai, o tuomet nebuvo moralinio nuosmukio, egzistavo teisingumas, pagarba paprastam žmogui. Prelatas M.Krupavičius augo keturių vaikų šeimoje, kuri sunkiai vertėsi ir Lietuvai išaugino dorą kunigą, politiką. Po šv.Mišių konferencijos dalyviai persikėlė į netoliese esančią P.Kriaučiūno viešąją biblioteką pasiklausyti mokslininkų pranešimų apie prelato plačią dvasinę, politinę veiklą. Lietuvos MA Istorijos instituto mokslinis bendradarbis A.Katilius kalbėjo apie prel. M.Krupavičiaus veiklą emigracijoje. Prasidėjus vokiečių okupacijai prelatas įteikė net du memorandumus jų okupacinei administracijai. Jame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, piliečių žudymą, bolševikų įvykdyto turto nacionalizavimo neatšaukimą. Prelegentas priminė auditorijai, kad prel. M.Krupavičius buvo vokiečių suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, o 1943 metų pabaigoje internuotas karmelitų vienuolyne Regensburge, Vokietijoje. Tik dėl kilusių Lietuvos visuomenės protestų tiek prelatas, tiek K.Grinius bei buvęs žemės ūkio ministras J.Aleksa nepateko į mirties lagerius. Negalėdamas grįžti į Lietuvą, po karo prel. M.Krupavičius liko Vokietijoje iki 1957 metų, o vėliau gyveno JAV. Pasišventė lietuvių reikalams, tautiečius telkdamas, vienydamas, šviesdamas, mokydamas nepasiduoti nevilčiai, keldamas ir žadindamas viltį gauti darbą, pastogę, sugrįžti į tėvynę, susitikti su artimaisiais. Tai buvo labai reikalingas prelato poelgis viską praradusiems lietuviams. Didžiuliai prelato nuopelnai, jam tapus VLIKo pirmininku, buvo 1949 m. birželio 14 d. paskelbta Lietuvių charta. Gyvendamas JAV aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvės byloje. Negailėdamas jėgų aiškino lietuvybės, tautiškumo, tautinio orumo ir lietuvių kalbos išsaugojimo klausimus. Iki paskutinio atodūsio, sakė A.Katilius, gyveno dėl Lietuvos. Prel. M.Krupavičiaus kunigystę ir visuomeninę veiklą savo pranešime nušvietė kan. prof. K.Žemaitis. Turiningame pasakojime pabrėžta, kad apie kan. M.Krupavičių būtina pasakoti ir kaip apie kunigą, ir kaip visuomenininką bei politiką. Seinų kunigų seminarijoje jis tvirtai nutarė tapti kunigu. Petrapilio dvasinėje seminarijoje įsitraukė į pabėgėlių šalpą. Voroneže už krikščionišką, katalikišką veiklą buvo nuteistas mirties bausme. Po 1926 metų perversmo prel. M.Krupavičiui teko patirti naujojo režimo neteisybes. Ypač buvo persekiojami krikščionys demokratai, ateitininkai. Prelatas nusprendė laikinai pasitraukti iš Lietuvos. 1927- 1929 metais studijavo Prancūzijoje, Lilyje ir Tulūzoje, socialogiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. Grįžęs į Lietuvą uoliai vykdė pastoracinį darbą, tačiau pateko į Lietuvos saugumo akiratį. Bažnytinė vyresnybė, valdžios spaudžiama, jį pažemino į vikaro pareigas Garliavoje. 1931-1933 metais jis jau profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Vėliau jį paskyrė klebonu ir dekanu į Kalvariją. Čia remontavo bažnyčią, įkūrė dvi naujas parapijas - Akmenynų ir Mindaugų. Kan. prof. K.Žemaitis, minėdamas kunigystės veiklą, pabrėžė prelato ypatingą sugebėjimą išklausyti žmogų ir pagal galimybę jam padėti. Savo atsiminimus apie savo dėdę prel. M.Krupavičių jaudindamasi pasakojo dukterėčia G.Jarumbavičiūtė. Štai viena detalė, kodėl prelatas nešiojo barzdą. Pasak dukterėčios, tai padaryti prelatas buvo priverstas, nes jis Voroneže už krikščionišką veiklą buvo nuteistas mirties bausme. Tuomet, užsiauginęs barzdą, persirengęs grįžtančiu iš karo kareiviu, prel. M.Krupavičius per didžiulius vargus pasiekė Lietuvą. Beje, pavojingos kelionės metu suvyniojęs į ryšulėlį nešėsi kunigo sutaną. Mokytoja su didele meile, jautriai pacitavo keletą prelato laiškų, rašytų iš kalinimo vietų. Dukterėčia viliasi, kad šiemet prel. M.Krupavičiaus palaikai pagaliau pagal jo valią grįš į gimtąjį Balbieriškį. Akad. Z.Zinkevičius trumpai papsakojo savo knygos Krikščionybės ištakos Lietuvoje atsiradimą. Prieš penkerius metus išėjo akademiko knyga Lietuvių poteriai. Per daug nenagrinėdamas knygos skyrių, akademikas paminėjo teritorines ribas, kur lietuviškas žodis buvo ir yra vartojamas. Vėliau atsakė į pateiktus klausimus. Konferencijos dalyviams buvo parodytas išeivijos pastangomis sukurtas dokumentinis filmas apie prel. M.Krupavičių, sukurtas 1970 metais, du mėnesiai prieš prelato mirtį. Tai filmas, kurį turėtų pamatyti kuo didesnė lietuvių auditorija. Apie prel. M.Krupavičiaus asmenybę kalbėjo A.Jakšys, Seimo narys A.Rimas, Kauno miesto vicemeras K.Kuzminskas ir kiti. Baigiamieji prel. M.Krupavičiaus pagerbimo akcentai vyks spalį Kaune. Marijampolė
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |