|
Visą gyvenimą tarnavo žmonėms
Jūratė KADUSAUSKAITĖ
Rugsėjo 24 dieną Marijampolėje įvyko katalikiškų Šeimų ir jaunimo pogrindžio veiklos paminėjimas. Kartu vyko ir sesers M.K. Veronikos Beišytės pirmųjų mirties metinių minėjimas. Paminėjimas prasidėjo mirusiųjų (tėvų marijonų, s. V.Beišytės bei kitų vargdienių seserų, mokytojo J.Montvilos, Insodų šeimos, gydytojos Danutės Kaminskaitės ir kitų pogrindžio veiklos rėmėjų) kapų lankymu. Po to vyko šv. Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje. Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Rimantas Norvila, Juozas Žemaitis, Eugenijus Bartulis bei keletas vietos kunigų. Pamokslą sakė vysk. J.Žemaitis. Pamokslą vyskupas pradėjo palyginimu iš Kristaus kryžiaus kelio stočių, kur Veronika nušluosto Kristui veidą. Sesers Veronikos gyvenimas irgi pasižymėjo tarnavimu kitiems: kasdieniais sakramentais bažnyčioje, pasiaukojančiu medicinos sesers darbu, kur rūpinosi ligonių ne tik fizine, bet ir dvasine sveikata. S. Verutė taip pat rūpinosi tikinčiu jaunimu. Rengdavo susitikimus su kunigais šeimose. Turėjo ir talkininkų kunigų. Tai tuo metu daug padėjo tuomečiai kun. S.Tamkevičius ir kun.J.Boruta. Sovietmečiu tikintys žmonės buvo pašiepiami, iš jų tyčiojamasi. S.Verutė itin išgyveno dėl to. Kun. Juozo Zdebskio auka nebuvo beprasmė (taip manė s. Verutė). Pamokslą vyskupas užbaigė s. Verutės mintimi, kad už gerą katalikišką jaunimą galima numirti...
Po šv. Mišių Marijonų vidurinėje mokykloje vyko katalikiškų šeimų ir jaunimo pastangų rikiuotis ir aukotis pogrindyje paminėjimas. Jam vadovavo Verutę gerai pažinoję to meto jaunimo atstovai, dabar inžinierius J.Kadusauskas ir s. Daiva Kuzmickaitė. Iš pradžių buvo rodomos skaidres iš s. Verutės gyvenimo, prisimenant svarbiausius jos gyvenimo įvykius. Minimi sovietmečio laikotarpio s. Verutės didžiausi nuveikti darbai: katalikiško jaunimo telkimas ir dvasinis lavinimas, "Kataliku Bažnyčios kronikos" leidimas ir platinimas, susitikimų ir švenčių organizavimas, išniekintų bažnyčių tvarkymas bei pirmųjų Palaimintojo Jurgio Matulaičio mirties metinių sausio 27 dieną paminėjimas. Pal. J.Matulaičio šūkis - rikiuotis ir aukotis stiprino s. Verutę.
Arkivysk. S.Tamkevičius teigė,kad neįsivaizduoja praeities be seserų veiklos. Seserys prisidėjo prie pogrindinės spaudos leidimo,katekizavimo ir t.t. Sunkūs laikai mobilizavo žmones. Tačiau tarp kunigų buvo kolaborantų. Seserys šį sunkų egzaminą išlaikė. Išlaikė dėl to, kad buvo dvasinis gyvenimas, ryšys su Viešpačiu... Savo pasisakymą arkivyskupas užbaigė mintimi, kad daug padarys tie bažnyčioje, kurie turės ne tiek stiprius organizacinius gebėjimus, bet stiprų dvasinį gyvenimą. Praeities veikla yra pamoka apie tai, kad po kojomis turi būti tvirti pamatai, užbaigė ganytojas.
Paminėjimo vedėjas J.Kadusauskas akcentavo, kad dabar yra ir kitų iššūkių. Nors niekas nedraudžia eiti į bažnyčią, tačiau iš tikėjimo yra šaipomasi. Tikintys žmonės išjuokiami. Dabartinis tamsos kunigaikštis nėra su KGB majoro antpečiais, tačiau jaunimo dvasines vertybes niekinantis ir jaunimo protus drumsčiantis. Pabaigoje prelegentas paminėjo vieną didžiausių slėpinių - šventųjų bendravimą, per kurį mes dabar galime melsti s. Verutės užtarimo mūsų visų darbuose.
Buvusi s. Verutės bendradarbė Gražina Belevičienė paminėjo jos profesinį kelią, mokslus medicinos mokykloje tuo sudėtingu ir neramiu metu, kai vyko Lietuvos žmonių areštai, trėmimai ir kankinimai, ji taip pat akcentavo s. Verutės darbą su gydytojais, jaunimu.
Gydytoja Emilija Montvilienė prisiminė s. Verutės paramą asmeniniame gyvenime, vaikų auklėjime, taip pat paramą šeimoms. Paminėjo s. Verutės indėlį kuriant "Caritas" organizaciją. S. Verutė buvo šios organizacijos įkvėpėja.
S. Daiva Kuzmickaitė pažymėjo, kad katalikiško jaunimo veikla pogrindžio laikais artima pirmųjų krikščionių dvasiai. S. Verutė visais rūpinosi ir intensyvus dalijimasis tikėjimu buvo jos gyvenimo turtas. Ji suvokė giliai šv. sakramentų, adoracijos, maldos prasmę. Dalyvaudavo kiekvienoje adoracijoje.Taip pat s. Daiva kalbėjo apie saugumo persekiojimus, s.Verutės motinišką rūpinimąsi persekiojamaisiais ir jos aktyvią veiklą.
Kun. Arūnas Užupis prisiminė, jog s. Verutė buvo tas žmogus, kuris surinko, sukvietė visus, kurie buvo išsibarstę. Ji privedė prie tikėjimo versmių, ir kitiems tai turėjo didžiulę įtaką. Į Atgimimą atėjom jau susiformavę. Trys s. Verutės globojami jaunuoliai tapo kunigais. Taip pat prelegentas minėjo ir s. Verutės žmogiškąsias savybes jos šiltumą, mokėjimą skirti dėmesį kitiems.
Kun. Donatas Jasulaitis akcentavo s. Verutės individualią veiklą su kiekvienu žmogumi. Ir pasakojo apie savo asmeninį kelią, veiklą mokykloje, "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" spausdinimą, atsisakymą stoti į komjaunimą, kelią į kunigystę.
S. Albina Pajarskaitė pažymėjo, jog visos seserys yra skolingos pogrindžio veikėjams. Yra išlikę daug užrašų, dienoraščių, todėl visiems prisiminimui padovanojo lankstinukus su s. Verutės svarbiausiais gyvenimo įvykiais ir jos mintimis.
Po konferencijos vyko agapė ir individualus dalijimasis prisiminimais.
Marijampolė
© 2005 "XXI amžius"
|