|
Kelias atgal
Petras KATINAS
Šešioliktaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais valdančioji grupuotė, vis dar vadinama keturių partijų koalicija, atsidūrė ties politinio ir moralinio bankroto riba. To bankroto grimasos dar kartą pasirodė sudužus Lietuvos teritorijoje rusų naikintuvui. Krašto apsaugos ministras ėmė kasdien skelbti vis naujus pareiškimus tuo klausimu, kol pagaliau kartu su kariuomenės vadu generolu Valdu Tutkumi priėmė brangius svečius sudužusio Rusijos karinio lėktuvo pilotą, kuriam dar bent jau oficialiai nepanaikinti kaltinimai dėl Lietuvos sienos pažeidimo, ir nukentėjusio piloto žmoną. Jai ministras, tarsi atsiprašydamas nežinia už ką, įteikė gėlių puokštę! Anot ministro, jis yra džentelmenas, todėl ir turi elgtis kaip pridera džentelmenui rūkyti pypkę ir dovanoti moterims gėles. Vieno dienraščio redaktorė, netekusi amo dėl tokio ne tik ministro, bet ir valdančiosios partijos šulo elgesio, rašė: Dar gerai, kad ant Krašto apsaugos ministerijos nebuvo pritvirtintas plakatas Sveiki atvykę (tiksliau, Sveiki atskridę). Taigi G.Kirkilas parodė viso pasaulio kolegoms, kaip reikia elgtis su buvusių, o gal ir esamų šeimininkų pasiuntiniais. Anot rusų piloto žmonos Olgos, jie paprasčiausiai su ministru G.Kirkilu pasikalbėjo apie gyvenimą. Galėjo ministras ir kariuomenės vadas į tą pokalbį ir savo žmonas ruses pasikviesti. Būtų smagiai pasikalbėjusios na rodnom jazyke.
Na, o mūsų Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Jonas Marcinkus puolė raportuoti rusų karo aviacijos generolams apie Su-27 sudužimo vietoje rastus dokumentus ir kitus dalykus. Už tai buvo atstatydintas. Tiesa, dar daug kas neaišku dėl to raporto rusų generolams. Atstatydintas pulkininkas J.Marcinkus sako, kad raportuoti jam įsakęs kariuomenės vadas generolas V.Tutkus, kuris vėliau ir pavadino kolegą tėvynės išdaviku. Kaip ten buvo iš tiesų, tikriausiai niekada nesužinosime, nes dabartinės mūsų valdžios institucijos, anot Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio, ima panašėti į juodąsias dėžes, iš kurių visuomenė negali išgauti išsamesnės informacijos apie bendrus valstybės reikalus. Tokio elgesio pavyzdį pirmiausia rodo pats Vyriausybės vadovas, kuris į beveik visus klausimus, kas gi vyksta valdžios viršūnėse, įprato atsakyti, jog kai ateis laikas, tada ir pasakysiąs. Tiktai tam laikui atėjus sakyti gali būti jau per vėlu. Tiksliau, kai tie reikalai bus jau sutvarkyti.
Bet dabartinėje situacijoje kitaip būti ir negali. Koalicinė Vyriausybė jau tapo tiktai savų ar ją stumdančių galingų užkulisinių jėgų reikalų tvarkymo kontora. Tenka sutikti su tais, kurie teigia, kad tik savi, o ne valstybės ir tautos reikalai pirmiausia rūpi dabartinei valdžiai. Dar kartą prisiminkime garsiąją EBSW aferą, kurią dabar lyg ir tiria speciali Seimo komisija. Šios komisijos apklausti buvę du Lietuvos banko vadovai, kaip ir daugelis jų kolegų panašiais atvejais, staiga ėmė teigti praradę atmintį ir nieko neatsimenantys, kas iš tiesų valdė EBSW koncerną, kas dirigavo sukčiams, pagaliau kas gi buvo tas vyriausiasis dirigentas, be buvusio Lietuvos SSR KGB šefo Marcinkaus. Tiesa, buvęs Lietuvos banko vadovas, dabar Kazachstane ambasadoriumi dirbantis R.Visokavičius prasitarė, jog dar visiškai neprarado atminties ir kai ką prisimena bei žino. Tačiau sakyti to, ką žino, negali, nes bijo dėl savo ateities. Aiškiai leista suprasti, kad tas ar tie, kurie sumanė EBSW aferą, dar tebesėdi labai aukštai. O kas dabar Lietuvoje sėdi labai aukštai, niekam aiškinti nereikia. Tai tie, kurie atkurtosios nepriklausomybės aušroje pasigrobė partijos ir komjaunimo pinigus, o jų pasirodė dar maža: tam ir buvo sukurtas EBSW koncernas ir kitos panašios žmonių apiplėšimo kontoros, kurių kūrėjų ir šeimininkų dabar niekas neatsimena. Nesvarbu, kad žino ir mato juos vos ne kasdien.
Bet grįžkime prie to nelemto rusiško orlaivio katastrofos aplinkybių tyrimo. Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas bei tyrimo komisijos vadovas Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Vitalijus Vaikšnoras pareiškė, kad specialistai labai sunkiai ir kruopščiai dirba, net naktimis nemiega tirdami įvykį. Tik nežinia, ką čia tirti, jeigu išvadas dėl Su-27 katastrofos praėjusį savaitgalį po džentelmeniško pasikalbėjimo su Trojanovų pora jau paskelbė pats krašto apsaugos ministras. O G.Kirkilo išvados tokios: jokio sąmoningo sienos pažeidimo nebuvo. Tai yra kone žodis žodin pakartojo tai, ką kasdien skelbia Maskva. Prokurorai ir kai kurie tarpžinybinės komisijos nariai, išgirdę tokį ministro verdiktą, griebėsi už galvų. Nes visas jų darbas, tiriant ar vaidinant tyrimą, nuėjo perniek. Tiesa, krašto apsaugos ministras pareiškė, kad tokią išvadą dėl sieną pažeidusio rusų orlaivio priėmė pats, ir dievagojosi, kad Premjeras į šiuos reikalus nesikiša. Bet Premjeras dar yra ir partijos vadas. O pirmojo sekretoriaus žodis visų rangų partiečiams nuo seno šventas. Todėl be partijos vado žinios jo pavaldiniai nedaro nieko. Ypač tokių svarbių pareiškimų.
Po tokio G.Kirkilo pareiškimo bemat staiga sušvelnėjo Maskvos aršus propagandinis tonas Lietuvos atžvilgiu. Todėl kai kurie, ypač prorusiški Lietuvos veikėjai jau daro išvadą, kad toks G.Kirkilo pamylėjimas ir rusų lakūno bei jo žmonos pamaloninimas susijęs su NATO ir Rusijos kažkokiu slaptu susitarimu nebekelti triukšmo dėl Lietuvos sienos pažeidimo ir apskritai šios istorijos. Taigi mestas dar vienas akmenėlis į NATO daržą. Juk, vos sudužus Rusijos naikintuvui, iš visų pusių pasigirdo balsų, jog NATO nieko gero neduoda mūsų valstybei, todėl net imta raginti išstoti iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos. Dar daugiau, vėl atgaivinami populistiniai paistalai, kad krašto apsauga pernelyg brangiai kainuoja. Eskaluojami tie nelemti du procentai Bendrojo vidaus produkto, kurie neva skiriami krašto apsaugai. Aišku, nė žodžio nesakant, kad tų brangiosios vyriausybės deklaruojamų dviejų procentų krašto apsauga niekada negavo ir neregėjo. Daugiausia vos 1,3 proc. Bet ir tie išbarstomi ne valstybės gynybai, o visai kitiems reikalams. Dar vertėtų priminti, kad ir dabar tebesėdi aukščiausiose valdžios kėdėse tie, kurie kaip tik su tokiomis deklaracijomis iki minimumo sumažinti išlaidas krašto apsaugai ir atėjo į valdžią. Tokie dabar vėl pasijuto ant balto žirgo ir ėmė kalbėti, kad Lietuvos saugumui užtikrinti pakaks ir ES. Tai nepaprastai sukti ir pavojingi simptomai. Ypač žinant, kad dabartinė senoji Europa atsidūrė Maskvos kišenėje. Juk neatsitiktinai, vos paskelbus preliminarius Lenkijos Seimo rinkimų rezultatus ir apie dešiniųjų pergalę juose, Kremlius bemat prapliupo aimanuoti, jog dabar Lenkija dės visas pastangas, kad atitrauktų nuo Maskvos jos geriausius draugus Europoje Sąjungoje Vokietiją, Prancūziją ir Italiją.
Kad ir kaip žiūrėtume, Lietuva gali pasikliauti tiktai NATO gynybos skėčiu ir nepūsti miglos ironizuojant, kad vokiečių lakūnai Zokniuose gerdami alų pražiopsojo rusų naikintuvą ir netoliese visą jų būrį, todėl ir jokio NATO skydo Lietuvai nereikia. Iš tos pačios serijos prieš NATO ištrauktas ir Seimo NATO reikalų komisijos pirmininko Vaclavo Stankievičiaus pasiūlymas išvesti Lietuvos karių būrį iš Irako. Tai yra irgi vienas iš siekių pabloginti Lietuvos santykius su Jungtinėmis Valstijomis, puikiai žinant, kad NATO tai visų pirma JAV.
Pagaliau, stebint televizorių ekranuose ir elito žurnalų puslapiuose dabartinės Vyriausybės ir Seimo daugumos atstovų žvilgančius iš pasitenkinimo ir sotumo veidus, vis labiau primenančius 1940 metų J.Paleckio vyriausybę, norom nenorom peršasi mintis, kad tai yra tos vyriausybės palikuonys. Ir tai nė kiek neperdėta. Juk kaip tik ši koalicinė Vyriausybė užrakino archyvus ir faktiškai reabilitavo NKVD-MGB-KGB. Kaip galima kitaip paaiškinti tai, kad kultūros ministras darbietis V.Prudnikovas savo ministerijoje įsakė pakabinti Lietuvos SSR kultūros ministro Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus portretą. Tai baisus akibrokštas ir cinizmas, tūkstančių Lietuvos žmonių, taip pat ir kultūros veikėjų, nukankintų sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, įžeidimas. Juk šis kultūros veikėjas ir liaudies rašytojas buvo Lietuvos SSR čekistų viršininkas. Apdovanotas gausybe ordinų ir medalių, NKVD generolo antpečiais. Pats kankinęs Lietuvos patriotus. Ar tai ne absoliutus dabartinių valdančiųjų moralinis nuopuolis, jeigu ne dar blogiau? Čia jau net ne kritimas moralinėn bedugnėn, o valstybės ir tautos paniekinimas. Tas niekinimas darosi kasdieniu reiškiniu. Bulvarinė (ir ne tik) spauda tebekelia didelį triukšmą, kad Tėvynės sąjunga siūlo uždrausti sovietinę simboliką. Esą tie niekingi konservatoriai rusofobai kėsinasi į istorinį paveldą, nori uždrausti netgi Sovietų Sąjungos himną ir baisu pagalvoti - Internacionalą. Tai irgi rodo, kad valdančioji koalicija apsikabinėja ne tik buvusio vyriausiojo Lietuvos čekisto portretais. Sveikas protas sako, kad, esant tokiai situacijai, visuomenės delsimas pareikalauti atsakomybės iš tapusio autokratiniu Lietuvos režimo gresia labai sunkiais padariniais.
© 2005 "XXI amžius"
|