Atnaujintas 2005 rugsėjo 30 d.
Nr.73
(1374)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Generolai vagys

Rusijoje kilus neregėtai isterijai dėl jos sudužusio orlaivio Lietuvos teritorijoje, aršiausi imperininkai, jau nekalbant apie generolus, per visas žiniasklaidos priemones ėmė šaukti, jog vos ne Lietuva kalta, kad elitinis rusų karinis lėktuvas nukrito Lietuvos teritorijoje. Militarizmo siautulys apėmė visą Rusiją, ypač jos generalitetą. Kas gi yra tie Rusijos generolai, kurie kelia didžiausią triukšmą, šiomis dienomis Maskvos dienraštyje „Komsomolskaja pravda“ rašė žinomas rusų publicistas Viktoras Baranecas savo straipsnyje „Kodėl generolai vagys nesėdi ant gultų“ („ne sidiat na narach“). Jis rašo: „Gerai žinomą Rusijos armijos generolą pulkininką prokuratūra apkaltino manipuliacijomis su butais. Turėjo tas generolas tokį savotišką „hobį“ – kiekviename garnizone, kur jis tarnavo, ten ir puikius butus įsigydavo. O kada už kažkokius nebūtus nuopelnus, apie kuriuos niekas nėra girdėjęs, generolas buvo paaukštintas tarnyboje ir pervestas į Maskvą, tai, jau turėdamas tris puikius butus, užsimanė ir ketvirto. Sostinėje. Beje, savo raporte Gynybos ministerijai generolas taip ir įrašė: „Esu benamis“. Kai viskas paaiškėjo, generolui buvo iškelta baudžiamoji byla. Na ir kas? Nepraėjo nė metai, kai kažkaip stebuklingai viskas apsivertė aukštyn kojom. Generolui sukčiui teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Nekaltas kaip avinėlis! Aš kreipiausi į Maskvos karinės prokuratūros atstovą ir paklausiau, kaipgi čia įvyko tokia mūsų Temidės metamorfozė. Prokuroras palingavęs galvą atsakė: „Čia įjungti tokie galingi svertai, jog netrukus patys galime sėsti į teisiamųjų suolą“.

Ir tai toli gražu ne vienintelis atvejis, kada perdėm apsivogę generolai, tarsi vikrios plėšrios lydekos, suplėšo ir taip visiškai skylėtus mūsų teisėsaugos ir teisėtvarkos tinklus. Nuo 1992 metų iki šiol už kriminalinius nusikaltimus Rusijoje buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn daugiau kaip 150 generolų ir admirolų. Daugiau kaip pusė jų buvo tyliai išleisti į atsargą. Kai kurie net apdovanoti ordinais. O juk tarp tų 150-ies yra tokių, kurie padarė Rusijos armijai milijardinių nuostolių. Galvojate, kad jie grąžino valstybei tuos milijardus? Negrąžino nė kapeikos. Vyksta kažkokie keisti žaidimai. Tardytojai, prokurorai daug metų plūkiasi narpliodami generolų ir admirolų kriminalinius nusikaltimus, po dulkelę renka įrodymus, o vis tiek galų gale lieka kvailiais – visas jų darbas nueina perniek.

Leningrado karinėje apygardoje šios svarbios apygardos vado pavaduotoju tarnavo toks daug žvaigždžių antpečiuose ir daug ordinų turėjęs „karvedys“, kurį teismas labai nenoromis pripažino kaltu pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Machinacijų mastas pribloškė netgi teisėjus. Ir ką jūs manote? Byla buvo užgniaužta, o generolas tarnauja toliau ir kiekvieną dieną ragina pavaldinius „garbingai tarnauti tėvynei“. Net vyriausiasis karinis prokuroras rašė apie tai pačiam gynybos ministrui – jokios reakcijos. Beviltiškas užsiėmimas.

Šiuo metu armijoje ir laivyne tarnauja daugiau kaip 50 generolų ir admirolų, įvykdžiusių kriminalinius nusikaltimus. Ir, nepaisant to, nė vienas iš jų neparašė raporto dėl savo atleidimo iš pareigų, kaip netekę moralinės teisės komanduoti tūkstančiams kareivių.

Štai dar vienas pavyzdys. Vyriausiasis Gynybos ministerijos biudžeto tvarkytojas generolas pulkininkas Georgijus Oleinikas taip „viršijo savo tarnybinius įgaliojimus“, kad karinis biudžetas neteko daugiau kaip 450 milijonų dolerių. Jis buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo. Na, ir kas! Mažumėlę pasėdėjęs puikiai įrengtoje kameroje, vyriausiasis armijos iždininkas išėjo į laisvę. Tyrimas nustatė, kad generolas negalėjo vien savo valia „prasukti“ tokią gigantišką aferą. Pasirodo, jis tik vykdė labai aukštai sėdinčių valdžios žmonių nurodymus. Tačiau tai pripažinę prokurorai nė žodžiu neužsiminė, kas gi yra tie „labai aukštai sėdintys“.

Tokių ir panašių publikacijų Rusijos spaudoje – gausybė. Ir ne tik apie generolus, bet ir apie žemesnio laipsnio karininkus. Pakliūva netgi vargšai leitenantai. Aišku, jie, jeigu ką nors ir nugvelbia, tai tik dėl negalėjimo sudurti galo su galu. Užtat generalitetas nesismulkina.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija