Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Kryžkelės
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Paminėjo garbingą asmenybę

Benjaminas ŽULYS

Kun. Mykolas Krupavičius apie 1925 metus

Koncertuoja styginių kvartetas „Kolegium“ Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, buvo iškilmingai paminėtas žemės reformos Lietuvoje pradininko ir aktyvaus jos įgyvendintojo, buvusio žemės ūkio ministro, prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo 120 metų jubiliejus. Ta proga Lietuvos žemės savininkų sąjunga surengė konferenciją-minėjimą, kurioje buvo plačiai aptartas šio žymaus lietuvio gyvenimas ir veikla stiprinant Lietuvos žemės ūkį, tvirtinant tautoje tikėjimą ir dorą.

Apie prel. M.Krupavičiaus asmenybės bruožus ir jo atliktų darbų svarbą Lietuvai platų pranešimą padarė Žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas prof. Antanas Stancevičius. (Pranešimą spausdinome rugsėjo 30 dieną.)

Vėliau kalbėjęs vyskupas Juozas Preikšas teigė, kad tautos iškilumą lemia ne teritorijos plotai, ginkluotė, gyventojų skaičius, o asmenybės. Kaip tik tokia iškili asmenybė buvo prel. M.Krupavičius. Tai žinomas dvasininkas, dosnia ranka sėjęs Evangelijos grūdą, ekonomistas, sociologas, politikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas minėjo vieną svarbesnių prel. M.Krupavičiaus bruožų – kuklumą. Savo testamente jis rašęs, kad jo laidotuvės būtų pabrėžtinai kuklios, prie karsto būtų kryžius ir Lietuvos trispalvė. Prelatas sakęs, kad labai reikia mylėti tėvą ir motiną, o ypač – savo tėvynę.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazimieras Maskvytis akcentavo prel. M.Krupavičiaus vykdytos reformos svarbą ir pavadino ją klasikine žemės reforma. Palengva, bet užtikrintai mažažemiai ūkininkai virto savarankiškais ūkininkais, iš socialinės, ekonominės nelygybės išėjo į šviesesnę perspektyvą. Carizmo laikais buvo vykdoma rusinimo politika. Rusai kolonistai buvo atleidžiami nuo kai kurių mokesčių, jie turėjo nemažai kitų lengvatų, o lietuviams – priešingai, buvo trukdoma savarankiškai ūkininkauti, gerinti savo gyvenimą. Po nepriklausomybės atkūrimo vykusi žemės reforma gyvenimą pakreipė kita linkme. Žemės gavo kariai savanoriai, mažažemiai valstiečiai. Reforma, anot pranešėjo, tapo kone legenda, kuri gyvuoja iki šiol.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis kalbėjo apie vidutinio ūkio stiprėjimą Lietuvoje 1923–1938 metais. Ilgą laiką pagrindiniai žemės padargai buvo žagrė ir medinės akėčios metaliniais virbais, iš karvės būdavo primelžiama vos po 1000–1200 kg pieno per metus, menki buvo derliai. Todėl siekta, kad didžiuma žemės neatsidurtų vienose rankose, o būtų išdalyta kuo gausesniam smulkesnių ir vidutinių ūkininkų skaičiui. Išperkamieji mokesčiai buvo nedideli – nuo pusės lito iki septynių už hektarą per metus, priklausomai nuo žemės. Valstiečiai gavo miško medžiagos arba jos vertę pinigais.

Žurnalistas Justinas Adomaitis papasakojo apie prel. M.Krupavičių bei jo šeimą. Jis buvęs ne vien sumanus žemės reformos organizatorius, bet ir uolus kunigas. Savo pamokslams uoliai rengdavosi. Į jo aukojamas šv. Mišias ateidavo ir laisvamaniai, net žydai. Veiverių bažnyčioje ne vienas valdininkas per jo pamokslus nubraukdavo ašarą.

Susirgus džiova, prelatas nenusiminė, nors medikai patarė važiuoti gydytis į Šveicariją arba važiuoti namo ir... numirti. Bet, padedamas paprastų, nuoširdžių kaimo moterų, ligą įveikė. Geras, įvairus maistas, miško oras, uogos, vaisiai padėjo pasveikti.

Konferencijoje–minėjime buvo pristatytas leidinėlis apie prel. M.Krupavičiaus gyvenimą ir veiklą.

Koncertavo styginių kvartetas „Kolegium“, solistė Rita Preikšaitė.

Kaunas

© 2005 "XXI amžius"