|
Kalba
Vilniaus pirmosios apylinkės teisme rugsėjo 27 d. byloje prieš V.Petkevičių
dėl V.Landsbergio-Žemkalnio apšmeižimo
Vytautas LANDSBERGIS
Garbusis teisme!
Pradėsiu nuo savo bendro įspūdžio apie tą knygą,
kurioje paskelbta šmeižikiškų teiginių apie mano ir Gabrieliaus
Žemkalnio tėvą. V.Petkevičius rašo kaip žmogus, apsėstas įkyrios
idėjos apie savo išskirtinumą ir politinę skriaudą, dėl kurios tartum
kalti daugybė žmonių. Netgi visas Lietuvos Sąjūdis ir paties V.Petkevičiaus
buvusi komunistų partija kalta, neįvertinusi autoriaus dorybių,
patarimų, tinkamumo vadovauti. Jau 1989 metais paskelbtoje autobiografijoje
rašytojas kalbėjo jaučiąs savyje viską griaunantį nereikalingumo
jausmą. Toks dvasinis būvis turi būti skausmingas ir nuolat ėdantis,
todėl iš dalies kelia žmogišką užuojautą. Girdėdamas V.Petkevičiaus
kaltinimus (o yra girdėjusiųjų): jis iš manęs pavogė Sąjūdį!,
net nepykčiau, tik būtų gaila dėl tokios žmogaus būsenos. Tačiau
keršydamas dėl neįvykusios, nors taip išsvajotos politinės karjeros,
V.Petkevičius peržengia visas padorumo ribas. Tokia yra mano bendroji
nuomonė: kerštinga pagieža kaip pagrindinė V.Petkevičiaus veiksmų
motyvacija.
|