|
Šiurpokos smulkmenos
Įsibėgėjant rudeniui, Lietuvos vis dar neapleidžia šilti orai. Ir nors bobų vasarą kartais jau perkošia lietūs, žmonės su palaimingu atodūsiu džiaugiasi saulėtais savaitgaliais, leidžiančiais nusiimti negausų šių metų derlių.
Tuo tarpu politinis Lietuvos Respublikos gyvenimas šį rudenį vis labiau panašėja į tragikomediją. Iš šono žvelgiant situacija atrodo juokinga ir apgailėtina. Tačiau geriau įsižiūrėjus šaipytis nesinori. Kyla vis daugiau nepatogių klausimų. O atsakymų į juos nežino niekas.
Rugsėjo viduryje lyg kometa Lietuvos padangę perskrodė rusų lėktuvas, įsirėžęs į žemę Suvalkijos pievose. Lietuva pabandė protestuoti, tačiau tai buvo atlikta labai nedrąsiai. Ir iš šio incidento, vienų vadinamo rusų provokacija, o kitų tiesiog tradiciniu rusų nemokšiškumu, labiausiai pasipelnė NATO narystės diskreditavimo šalininkai. Kur tai matyta esame garsaus karinio Aljanso nariai, o po mūsų teritoriją, lyg per niekieno žemę, skraido nedraugiški kaimynai! Karštesnės galvos apskritai siūlo tokius pažeidėjus iš karto numušti. Įdomu, koks klyksmas kiltų tokiu atveju? Juk jau dabar Rusija apipylė mus užgauliojimo srutomis.
Bet tikra audra buvo dar priešakyje. Kaip netrukus paaiškėjo, rusų lėktuvas numušė mūsų karinių oro pajėgų vadą. Jei tikrai teisybė, kad tas kariškis papildydavo rusų generolų žinias privačiuose telefoniniuose pokalbiuose, tada visai negerai. Bet jis nesijaučia esąs kaltas. Kurgi ne, juk bendrą toną užduoda pats krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, iš anksto pareiškęs tikįs rusų piloto nekaltumu ir padovanojęs piloto žmonai puokštę gėlių!
Tikras cirkas. Šioje istorijoje yra ir kitų keistų niuansėlių. Tai ir neva paslėptas rusų pilotas, netyčia apsigyvenęs tame pačiame viešbutyje, kaip ir rusų kariškių delegacija, atvykusi į Vilnių. Ir keistai užtrukęs lėktuvo juodųjų dėžių dešifravimas, ir netylančios kalbos apie mūsų rankose atsidūrusį itin slaptą savassvetimas lėktuvų atpažinimo įrenginį. O ar jūs įsivaizduojate, kad kada Rusijos gynybos ministras su gėlėmis sveikintų kokio nors numušto ar nukritusio NATO žvalgybinio lėktuvo piloto žmoną? Sunku įsivaizduoti.
Gal liokajiška kinkadrebystė būdinga tik mūsų ekskomunistų ministrui, su melancholiška nostalgija prisimenančiam buvusių šeimininkų laikus? Bet ne tą patį matome ir santykiuose su strategine partnere Lenkija. Nespėjo seiniškiai pasidžiaugti nauja lietuviška mokykla, kai paaiškėjo, kad Lenkijos valdžia šiais metais neduos jai nė zloto. Kaip sakoma, žinokitės patys! Ir tai vyksta dvišalių LietuvosLenkijos tarpusavio santykių klestėjimo eroje. Seinų krašto lietuviai liūdnai juokauja, kad sunku įsivaizduoti, koks būtų tos mokyklos likimas, jeigu mūsų santykiai būtų tik normalūs...
Ką ten lietuviška mokykla! Juk kilo didžiulis triukšmas, kai varėniškiai nuvertė lenkišką koloną, stovėjusią bažnyčios šventoriuje dar nuo prieškario. Prieš kelias savaites Lenkijoje pompastiškai švęstos Nemuno mūšio 85-osios metinės nesulaukė didesnio lietuvių žiniasklaidos dėmesio. O juk pažymėta ne tik pergalė prieš bolševikus, bet ir mūšis, nulėmęs dalies lietuviškosios Užnemunės ir Vilniaus krašto netektį. To neslepia ir lenkai Berznyko kapinėse, šalia lietuvių karių kapų, senokai stūkso paminklas 1920 metų lenkų aukoms. Vietos klebonas šią šventę dar keistokai paįvairino porą metrų nuo žuvusių lietuvių kapų jis užrioglino paminklą... žuvusiems lenkams, paskutiniojo karo metais neva nužudytiems Paneriuose lietuvių šaulių. Atrodytų, aukšti lenkų pareigūnai, kaip ir mūsų Č.Juršėnas, turėtų akis išdegę lėkti į Vilnių atsiprašinėti, o klebonas šovinistas būtų subartas savo bažnytinės ir pasaulietinės valdžios. Nieko panašaus! Lietuvoje ir šis skandalas kažkaip nepapuolė į viešumą, o žinutė apie jį iš omni.lt portalo dingo jau kitą dieną. Kurgi ne juk žymiai lengviau išplūsti neatsargų socialliberalą iš Vilniaus apskrities valdžios, viešai išdrįsusį užsiminti apie penktąją koloną Rytų Lietuvoje, negu apsaugoti kad ir tas pačias lankytinas vietas šiame regione. Turbūt neatsitiktinai Maišiagaloje esantį paminklą (viename laikraštyje neseniai buvo išspausdintos jo suniokotos nuotraukos) didžiajam kunigaikščiui Algirdui prižiūri ne mūsų paveldosaugininkai, o keletas idealistų pasišventėlių.
Bet visgi šuo užkastas visai ne čia. Ir istorijoje su rusų lėktuvu, ir istorijoje su nuversta pilsudskininkų kolona akcentai sudėlioti ne ten, kur jie turėtų būti. Galbūt ir teisus europarlamentaras V.Landsbergis, teigiantis, kad rusiškos avarijos triukšme kairioji valdžia norėtų paskandinti skubotą Mažeikių naftos akcijų supirkimo ir perpardavimo istoriją. Jau vien dėl ekonominių interesų ši akcija turėtų sudominti ne tik finansų, bet ir politikos analitikus. Premjeras žada skolintis tris milijardus litų ir, perpardavęs atpirktąsias bei jau turėtas akcijas, gerai uždirbti. Tik ar čia pasakyta visa tiesa? Ar žadėta piniginė nauda nėra labiau įsivaizduojama negu garantuota? Ir kodėl tam pačiam Lukoil? To kol kas niekas negali pasakyti. O turėtų juk kalbama apie milžinišką vidaus paskolą. Kas bus, jei sandėris bus nenaudingas? Liksime su milijardine skyle biudžete?
Tas pats ir su Varėnos skandalu. Kol mūsų valdžios vyrai atsiprašinėja dėl įžūlių dzūkų, o mūsų ministrai tyli dėl incidentų Berznyke ir Seinuose, lenkai su pavydėtinu atkaklumu gina savo tautiečių užsienyje interesus. Juk varėniškio skandalėlio fone tyliai prasmuko pavardžių mūsų kitataučiams piliečiams rašybos reforma. Lietuva yra unikaliai tolerantiška šalis, leidžianti rašyti pavardes pasuose nelietuviškomis raidėmis. Kur ten kaimynams iki mūsų lygio!
Ir tai vyksta besiartinančios ekonominės krizės fone. Ūkis tebeauga, nors vis labiau ryškėja didžiulio kainų šuolio neišvengiamumas. Po jo gali pasibaigti ir kalbos apie Lietuvą, kaip Baltijos regiono ekonominį tigrą. Galingasis tigras gali pavirsti popieriniu...
Galbūt todėl populiarumo reitinguose toliau garantuotai pirmauja Darbo partija, o opozicija, kalbėjusi apie priešlaikinius Seimo rinkimus, prikando lūpą. Tokie rinkimai neatneštų jokių politinių permainų. Tą suvokia ir A.Brazausko oponentai, paskendę rietenose arba apakinti savo pačių šlovės spindulių. Ką dabar laimėtų kokie liberalcentristai, turintys du vienos frakcijos seniūnus ir pasidaliję į dvi nesutaikomas dalis? Paskui juos tebesivelka Abonento aferos šleifas, o ši partija senokai nusirito žemiau 5 proc. populiarumo ribos. Ką laimėtų konservatoriai, kurių lyderis su olimpine ramybe komentuoja dešiniųjų partijų pergalę Lenkijos Seimo rinkimuose, slapčia vildamasis, kad šis kairiųjų krachas kaip paukščių gripas persimes į Lietuvą. To nebus, taip pat ramiai atšauna politinis ilgaamžis Č.Juršėnas. Ir atrodo, kad jis teisesnis. Juk Lenkijoje ne tik kairieji susikompromitavo, bet ir dešinieji moraliai atgimė, persitvarkė, susirado naujų lyderių. Nieko panašaus pas mus nesimato net tolimoje perspektyvoje.
Mėgstame lygintis su Lenkija. Atseit ir istorija bendra, ir tikėjimas tas pats, ir tradicijos panašios. Bet ir čia geidžiamybė yra toli nuo realybės. Juk myli savo šalį ten ne tik dešinieji, bet ir kairieji. Suvokia savo tautinį prestižą ir tautiečių interesų gynimą užsienyje visi, kurie prisiliečia prie didžiosios politikos. Ir turi tos tautinės savigarbos, kurios kartais taip trūksta mūsų politikams!
Turėtume pasimokyti lenkų politikų sugebėjimo ginti savus tautiečius ir savo šalį visur ir visada. Nors A.Kvašnievskis ir vyko į Maskvą šiemet gegužės 9-ąją, bet juk turi lenkai savo oficialų institutą, tiriantį nesenos istorijos kovas ir kančias (tai ten sakoma be jokios paniekos gaidelės). Ir jų paminklinių vietų įamžinimo įstaigos vadovas turi ministro be portfelio statusą... Ar tai būtų įmanoma A.Brazausko Vyriausybėje? O juk mes per pastaruosius 65 metus nukentėjome nuo visokių -izmų ne mažiau nei mūsų pietvakariniai kaimynai. Kur čia skirtumas?
Yra apie ką pagalvoti mūsų klerkams, pardavinėjantiems senus paminklinius malūnus ar leidžiantiems sugriūti ir supūti XIX amžiaus koplyčioms! Yra į ką lygiuotis mūsų politikams, neišsigydantiems senos sovietinio servilizmo (tarnystės svetimiesiems) bacilos.
Tokios nelinksmos mintys ir lenda į galvą. Regis, nieko rimta, bet šios smulkmenos tikrai šiurpokos! Juk už lango jau šešioliktasis Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ruduo.
Darius VILIMAS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|