|
Nerimas Lenkijos kairiųjų stovykloje
Po dešiniųjų jėgų pergalės Lenkijos Seimo rinkimuose, visai nesvarbu, kas taps naujuoju šalies premjeru ir ministerijų vadovais: jau pakankamai aišku, kad buvusiųjų komunistų laukia nelinksmos dienos. Vis dažniau kalbama, jog kai kurie komunistai, dabar pasivadinę Kairiųjų demokratų sąjunga, tiksliau, jų aukščiausiojoje valdžioje buvę veikėjai, gali ir už grotų atsidurti. Netgi dabartiniam prezidentui Aleksandrui Kvasnievskiui keliami kaltinimai, kad jis, puikiai žinodamas apie doriausio neokomunistų partijos rėmėjo milijardieriaus Jano Kulčyko aferas, blokavo visus tyrimus dėl jo aferų ir nusikalstamų ryšių su aukščiausiais Lenkijos valdžios pareigūnais. Konkrečiai, su buvusiu premjeru Lešeku Mileriu ir kitais. Be to, A.Kvasnievskis, L.Mileris, jau nekalbant apie prokurorus, kaltinami susiję su kino prodiuserio (irgi neokomunistų rėmėjo) Levo Ryvino aferomis. L.Ryvinas, nuolat akcentavęs apie savo glaudžius santykius su vyriausybe, dargi pabrėždavęs, jog turįs jai didelę įtaką, reikalavo keliasdešimt milijonų zlotų kyšio iš spaudos koncerno Agona. Kaip tik dėl šio skandalo buvo priverstas atsistatydinti premjeras L.Mileris. Beje, dabar patys neokomunistai kaltina buvusį savo partijos vadovą, jog kaip tik jis dėl nepaprasto savo gobšumo, siekimo asmeninės naudos ir sužlugdė partiją, kuri vargu ar dar kada nors ateis į valdžią.
Kai kurie Lenkijos ir Europos politikos specialistai praėjusius Lenkijos Seimo rinkimus vadina politiniu cunamiu, kuris visiems laikams nušlavė buvusius komunistus. Be L.Milerio, teisiniai nemalonumai gali grėsti ir ilgamečiam Lenkijos kairiųjų veikėjui Juzefui Oleksiui, kuris buvo tarsi nepaskandinamas lėktuvnešis pokomunistinės Lenkijos politikoje. Jis buvo ne tik neokomunistų partijos lyderis, bet ir premjeras, Seimo pirmininkas, be to, ir KGB bendradarbis. Pastarąjį faktą J.Oleksis neigia, bet pati partija, matyt, mano kitaip. Jis net nebuvo įtrauktas į partijos rinkimų sąrašą. Jam buvo pasiūlyta balotiruotis į antruosius Lenkijos Seimo rūmus senatą, bet ir čia jis triuškinančiai pralaimėjo. Išeiti į atsargą, o dešiniųjų optimistų įsitikinimu, į politinę nebūtį - tokia dalia laukia irgi nepatekusių į Seimą Senato pirmininko L.Pastusiako, buvusio partijos sekretoriaus Kšyštofo Janiko bei neokomunistų iškelto kandidato į prezidentus Mareko Borovskio. Beje, šis darbo žmonių gynėjas yra vienas turtingiausių Lenkijos žmonių. Savo milijonus jis susikrovė dėl neokomunistų vykdytų prichvatizavimo procesų. Tokių milijardierių ir milijonierių, besiskelbiančių kovotojais už paprastą liaudį, partijos elito sąraše kelios dešimtys.
Kai kurių svarbių ministerijų vadovai jau beveik aiškūs. Buvusieji labai baiminasi, kad teisingumo ministru taps Įstatymo ir teisingumo partijos atstovas Zbignevas Ziobras. Jis irgi pagarsėjo, kai Seimo parlamentinė komisija tyrė jau minėto Ryvino aferą. Dabar Z.Ziobras nedviprasmiškai prakalbo, jog pirmiausia teks atsisveikinti su savo kėdėmis vyriausiajam Lenkijos prokurorui Karoliui Napierskiui ir kitiems prokurorams. Pasak Z.Ziobro, reikia nuodugniai išvalyti visą supuvusią Lenkijos teisėsaugos sistemą ne tik nuo į korupciją įklimpusių prokurorų ir teisėjų, bet ir nuo komunistinio režimo laikų teisininkų, kurie persekiojo ir skelbė nuosprendžius demokratinės opozicijos, ypač Solidarumo žmonėms. Manoma, kad svarbiai Vidaus reikalų ministerijai vadovaus irgi Įstatymo ir teisingumo atstovas Liudvikas Dornas. Pastarasis pareiškė apie būsimą valymą Lenkijos policijoje. Kaip ir kitose pokomunistinių šalių policijos struktūrose, Lenkijoje irgi yra nemažai buvusių saugumiečių. Taigi Lenkijos komunistiniai veikėjai labiausiai bijosi ne buvusių aukštų valstybinių postų praradimo, bet galimos teisinės atsakomybės. Ir ne tik už korupcinę veiklą po komunistinio režimo žlugimo, bet ir už darbą komunistinės valdžios represiniame aparate.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|