Kristaus kelio stočių eskizai gimė mocartiškai lengvai
|
Utenos Dievo Apvaizdos parapijos
klebonas kun. Henrikas Kalpokas
parapijiečiams pristatė būsimų
vitražų autorių dailininką
Kazį Morkūną
Autorės nuotraukos
|
|
Viena iš Kristaus kelio
stočių (eskizas)
|
Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje buvo surengta dailininko
vitražisto profesoriaus Kazio Morkūno būsimų Kryžiaus kelio stočių
eskizų paroda. Kol kas popieriniai Kryžiaus kelio stočių eskizai
tik pora savaičių puošė bažnyčią. Kol eskizai taps tikrais spalvoto
stiklo vitražais bažnyčios languose, turės prabėgti mažiausiai pora
metų.
Apie tai, kaip gimė Kryžiaus kelio stočių vitražų idėja,
su Lietuvoje ir užsienyje žinomu dailininku vitražistu Kaziu MORKŪNU
susitiko ir kalbėjosi Rūta JONUŠKIENĖ.
Kartu įgyvendinti idėją pakvietė architektas
Utenos Dievo Apvaizdos parapijos tikintieji jau pažįsta
kūrybinį jūsų braižą. Du didžiuliai originalūs vitražai Kristus
ir Dievo Apvaizdos akis puošia bažnyčios altorių. Kokie keliai
jus atvedė į Uteną?
Šio projekto autorius ir dirigentas yra architektas Ričardas Krištopavičius, kartu su Mindaugu Jamantu projektavęs Dievo Apvaizdos bažnyčią. Būtent jis mane pakvietė dirbti ir kartu įgyvendinti jo sumanytą idėją. Tada, prieš pusantrų metų, apie altorių nebuvo nė kalbos.Tačiau mano dirbtuvėse jis pamatė Vilkaviškio Katedros šarvojimo koplyčiai sukurtą Kristaus vitražą, truputį kitokį ir mažesnį, negu dabar yra Utenoje. Jam mano kūrinys patiko ir jis iškėlė mintį sukurti altorių, didesnį ir didingesnį. Taigi pirmiausia atsirado altorius, o tik tada Kryžiaus kelio stotys..
Kol sukūriau altorių, buvo problemų. Man ir dabar atrodo, kad trūksta šviesos Kristaus vitražui, kuris negali suspindėti visomis spalvomis. Kurdamas tą vitražą, vis galvojau apie šviesą. Jaudinausi ne dėl meniškumo, ne dėl kokybės, ne dėl lyriškumo, o dėl šviesos. Stengiausi pritraukti ją visomis priemonėmis, net glazūromis, pagaunančiomis atspindžius. Savo darbą vertinu vidutiniškai nei labai gerai, nei labai blogai. Bet aną vakarą, kai bažnyčioje kabinau Kryžiaus stočių eskizus, saulės atšvaistai taip stebuklingai nušvietė Kristaus kojas ir drabužius...Bet viskas turėtų šviesti.
Dominuoja Kristus ir Jo nešamas kryžius
O dabar pakalbėkime apie Kryžiaus stotis. Ar,
kurdamas jas, turėjote kokių nors konkrečių pavyzdžių, ar gilinotės
į Šventąjį Raštą?
Kryžiaus kelias individualizuotas ir šiek tiek rizikingas. Bijau, kad tikintieji manęs per daug nesukritikuotų. Einu ne išvaikščiotu, ne maldaknygių, ne šventųjų gyvenimų, bet savo, kaip kūrėjo, keliu ir viską matuoju ir traktuoju per savo jausmų prizmę. Tai rizikingas, bet įdomus kelias. Stengiuosi nesilaikyti tradicinių interpretacijų. Vilniaus Arkikatedroje kruopščiai apžiūrėjau visas Kryžiaus kelio stotis, stebėjau, kaip pakrypęs Kristaus nešamas kryžius. Tačiau tai klasikinės stotys, kuriose daug detalių, o pats Kristus atrodo labai prislėgtas. Ir ne tik kančios, bet ir minios gausybės. Mano kuriamose Kryžiaus stotyse dominuoja Kristus ir baltas Jo nešamas kryžius. Detalės tarsi dingsta.
Kokiomis stiklo spalvomis nušvis Kryžiaus kelio
stotys?
Spalvų spektras ribotas, nes bažnyčios sienos iš raudonų plytų. Vitražuose bus nemažai šaltų mėlynų atspalvių.
Prireiks dvejų metų
Ar sukurti tokį didingą darbą reikia milžiniškų
pastangų?
Taip, tai milžiniškas darbas. Esu darboholikas.
Pusantrų metų dirbau ruošdamas eskizus. Iškabinęs juos bažnyčioje
pamačiau nemažai trūkumų. Praleidau čia visą vakarą ir apie kiekvieną
darbą parašiau charakteristikas su visais privalumais ir trūkumais.
Ačiū Dievui, kad taisytini dalykai matomi darbo procese, tada juos
dar galima pakeisti.
Kaip gimsta vitražas?
Viskas prasideda nuo mažo eskiziuko. Tarp kitko, eskizai Utenos Dievo Apvaizdos Kryžiaus kelio stotims gimė mocartiškai lengvai, tačiau perkelti juos į natūralaus dydžio popieriaus lakštus buvo labai ilga procedūra. O kol, kaip sakoma, žodis taps kūnu, dar turės praeiti mažiausiai dveji metai.
Sukūrė apie šimtą monumentalių vitražų Jūsų talento gerbėjams žinoma daug monumentalių jūsų darbų.
Ar šie vitražai, tiksliau, penkiolikos dalių kūrinių ciklas, pirmas
toks didžiulis darbas?
Iš viso esu sukūręs apie šimtą monumentalių darbų. Pats didžiausias mano darbas vitražai Vilkaviškio Katedrai. Ten mano darbų maždaug tris kartus daugiau negu čia. Tai ir dviejų aukštų langai, ir pagalbinės bažnyčios patalpos, ir šarvojimo salės. Vilkaviškio Katedra per karą buvo sugriauta, o vėliau atstatyta pagal klasikinį stilių. Klasika nelabai mėgsta vitražą. Jis labiau dera prie gotikos ar neoromantinio stiliaus. Taigi dirbti Vilkaviškyje buvo sunkoka...
O čia, Utenoje, pagal architekto sumanymą specialiai viskas paruošta vitražams. Žinoma, eskizai atrodo kiek kitaip, negu atrodys tikri vitražai. Eskizai pakabinti ne languose, o bažnyčios erdvėje ir dėl to jie tarsi padidėja. Rodos, tik du metrai nuo lango, o atrodo visai kitaip.
Dailininkui artima Kristaus kančios idėja
Kai žmogus dirba didelį darbą, jis dirba kryptingai
galvodamas. Kokių minčių jums, kaip menininkui, suteikė Kristaus
gyvenimas?
Man jau aštuoniasdešimt dveji metai. Kovo mėnesį rengiau personalinę parodą, dar ne visi Kristaus kelio stočių eskizai buvo užbaigti, ir kolegos, juos pamatę, juokavo, kad aš sukūriau savojo gyvenimo Kryžiaus kelią. Juk sakoma, kad kiekvienas žmogus neša savo gyvenimo kryželį.
Man Kristaus kančios kelio idėja labai graži ir artima. Gal dėl to projektas (mažieji eskizai) buvo baigtas per trejetą savaičių. Darbai tiesiog liejosi... O juk kartais būna kankiniesi, kankiniesi, ir nieko neišeina.
Norėtų įtraukti tarp mėgstamiausių darbų
Ką jums kužda nuojauta ar žmonės supras ir
priims jūsų darbus?
Nežinau ir truputį bijau. Mano kūriniai netradiciniai, o žmonės pripratę prie tradicijos, prie maldaknygėse matytų paveikslėlių ar net saldaus kičo. Čia kičo nėra nė gramo.
Kurie kūriniai brangiausi jums pačiam?
Turiu keturis tokius labai mėgstamus darbus. Tai Saulės mūšio vitražas Šiauliuose, senieji vitražai Seime, Vilkaviškio Katedra, IX fortas. Norėčiau, kad Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios Kristaus kelio stotys būtų penktasis mano mėgstamas darbas.
Nuoširdžiai dėkoju jums už pokalbį.
Utena
© 2005 "XXI amžius"
|