Atnaujintas 2005 spalio 7 d.
Nr.75
(1376)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Gairės nubrėžtos

Petras KATINAS

Praėjusį šeštadienį tradicinėje neokomunistų susibūrimo vietoje, Premjero žmonos viešbutyje „Crowne Plaza“, susirinkusi Socialdemokratų partijos taryba sprendė aktualiausią klausimą: kaip laimėti savivaldybių rinkimus. Tiesa, dar neaišku, kada jie įvyks: ar vėlų kitų metų rudenį, ar 2007 metų pradžioje. Tai yra tada, kai jau pagal planą Lietuvoje turėtų būti įvestas euras. O tai, kai kurių partijos vadų nuomone, būtų labai nepalankus metas, nes „priešai“, remdamiesi euro įvedimu, gali pradėti įvairias spekuliacijas ir bandyti diskredituoti tiek daug gera Lietuvai padariusią partiją. Kaip ir dera karo vadui, partijos strategiją ir taktiką būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose nubrėžė krašto apsaugos ministras ir centrinio rinkimų štabo vadovas Gediminas Kirkilas. Pirmiausia, pasak jo, partija turi skirti pagrindinį dėmesį ir finansus didmiesčių gyventojams, kurie kažkodėl, nepaisant tėviško partijos vado ir kitų draugų rūpesčių, nė už ką nenori balsuoti už „darbo žmonių avangardą“. Kai dėl finansų, tai jų tikrai netrūks. Juk iki to laiko „Mažeikių nafta“ jau bus parduota partijos bičiuliams rusams, pasiskolinta, nors ir nesakoma iš kur, trys milijardai litų. Na, o jeigu ir pritrūktų, per tą laiką, likusį iki rinkimų, partneriai sukurps kokį nors įstatymą. Panašų į tą, kokį 2003 metais priėmė tada buvusi socialdemokratų ir socialliberalų dauguma. Tai buvo Naftos ir dujų išteklių mokesčių įstatymas, pagal kurį mokesčiai už išgautą naftą ir dujas kai kurioms įmonėms Vyriausybės leidimu gali būti sumažinti nuo 29 iki 16 arba net 2 proc. Tada buvo aiškinama, jog tas įstatymas labai paskatins naujų naftos telkinių paiešką Lietuvoje ir Baltijos jūroje. Tačiau jau tada buvo visiškai aišku, kad šio įstatymo dėka valstybės biudžetas ne tik nepasipildys, kaip buvo deklaruojama, o tiktai sumažės. Taip ir atsitiko. Netgi Finansų ministerija pripažino, jog dėl tų lengvatų naftos verslu užsiimantys asmenys gavo dovanų mažiausiai 20 milijonų litų ir atsidėkodami dalį jų skyrė įstatymą priėmusiai partijai prieš 2004 metų Seimo rinkimus.

Artėjant savivaldybių rinkimams pinigų reikės nemažai. Juk ne be reikalo socialdemokratų tarybos posėdyje susirūpinta „nenormalia padėtimi“, kai iš 60 savivaldybių merų socialdemokratų tėra tik septyniolika. Aišku, savivaldybėse yra ir daug visokių „darbiečių“, „valstiečių“, tačiau nors tai ir savi žmonės, bet, kaip žinoma, kiekvieno pirštai į save lenkti. Todėl būtų kur kas geriau ir ramiau, jeigu viskas sugrįžtų į įprastas vėžes, kaip buvo iki 1990 metų.

Partijai neduoda ramybės aiškiai, irgi anot partijos tribūno Broniaus Bradausko, nepakenčiama padėtis Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Šis senas kompartijos šulas, nepriklausomos Lietuvos Seime darbo metais tapęs vienu didžiausių milijonierių, labai piktinosi, kad situacija LRT yra „pasibaisėtina“. „Esame valdžioje jau kelintą kadenciją, o televizija ir radijas svetimose rankose“, – neturtingais LRT vadovais piktinosi milijonierius B.Bradauskas. Didžiausias partijos priešas, pasirodo, yra LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis ir ypač jo žmona… O didžiausias LRT generalinio direktoriaus žmonos „nusikaltimas“ – tas, kad ji yra Tėvynės sąjungos Seimo nario J.Razmos sekretorė. Todėl draugas B.Bradauskas ragino pirmiausia partijos ir Vyriausybės vadą baigti taikstytis su tokia padėtimi. Jo žodžiais tariant, „kiekgi mes galime toleruoti, kai Lietuvos televizija menkina Seimo ir Vyriausybės darbą“. Bet B.Bradauskui ir to dar maža. Pasirodo, ir kai kurie partiečiai pamiršo pagrindinius komunistų principus – kovoti su liaudies priešais. Tie „pamiršusieji principus“ yra Socialdemokratų frakcijos nariai, kurie pritarė dešiniųjų inicijuotam nutarimo projektui įregistruoti tremtinių ir politinių kalinių pensijų indeksavimą. Anot B.Bradausko, išvis nereikia mokėti jokių pensijų politiniams kaliniams ir tremtiniams, nes… tuos žmones sodino į lagerius ir trėmė ne dabartiniai komunistai. B.Bradauskas savo kalbą užbaigė žodžiais, kurie, reikia tikėti, bus įrašyti į „trumpąjį SSKP-LKP-LDDP-LSDP istorijos kursą“: „Bet jeigu jau gauna (tremtiniai ir politiniai kaliniai – P.K.) tas pensijas, tegu gauna, tačiau kam jas didinti?! Juk tie žmonės niekada neateis už mus balsuoti“. Aišku, šis „neatsižadėjęs principų“ vienas partinių veikėjų nepasakė nieko nauja. Jis tiktai garsiai paskelbė, ką galvoja ir didžioji dauguma Lenino, Stalino ir Dzeržinskio palikuonių. Tiktai atvirai to neskelbia – bent jau kol kas. Tai rodo, kad socialdemokratais pasivadinę buvę ir esantys komunistai kolaborantai iš esmės išliko tokie patys, kokie ir buvo. Skirtumas tik tas, kad nepriklausomoje Lietuvoje šie buvę engėjai, Maskvos paskirti ir patvirtinti prievaizdai, tapo dar gobšesni ir ciniškesni.

Tiesa, yra ir skirtumų. Tą rodo Mokesčių inspekcijos paskelbtos valstybės vadovų, Seimo narių, valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto deklaracijos už praėjusius 2004 metus. Pasirodo, pagal milijonierių, esančių valdžioje, skaičių ir jų turtus Lietuva jau seniai būtų pralenkusi ES gyvenimo lygį. Dabartiniame Seime yra net 28 milijonieriai. Aišku, jų sąraše pirmauja „darbiečiai“ – Antanas Bosas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos komitetui, ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, buvęs sovietinio agropromo veikėjas, dabar kooptuotas pas „darbiečius“, Jonas Jagminas. Palyginti su jais, kitų „darbiečių“ milijonierių – V.Martinkaitienės, nežinia kelias partijas pakeitusio buvusio Neringos mero S.Mikelio, J.Pinskaus, S.Girdausko – turtai gerokai kuklesni. Jie deklaravo, kad jų pajamos nesiekia net trijų milijonų, t.y. į turtingųjų luomą vos vos patenka. Na, o turtingiausias neokomunistas, pralenkęs netgi paties partijos vado A.Brazausko šeimyną, yra jau minėtas B.Bradauskas, deklaravęs turto ir pajamų už 8,65 mln. litų. Neskursta ir „valstiečiai“ – pirmiausia kelių blokadų organizatorius J.Ramonas, jo kolegos V.Rinkevičius, V.Navickas, K.Bobelis, iš krikščionio demokrato virtęs „valstiečiu“. Aišku, visus „valstiečius“ lenkia savo milijonais KGB rezervininkas A.Pekeliūnas. Gal todėl socialdemokratų rinkimų štabo viršininkas G.Kirkilas „valstiečius“ įvardijo kaip artimiausius partnerius dabar ir ateityje. Negi brazauskininkai keičia kursą? Juk dar visai neseniai jie broliškiausia partija laikė A.Paulausko socialliberalus, netgi kalbėjo apie abiejų susijungimą. Visai kitas reikalas su „darbiečiais“, jau besirengiančiais didžiajam žygiui po Lietuvą. Galima net neabejoti, kad V.Uspaskicho Darbo partija visaip stengsis sumenkinti vadinamosios koalicijos partnerių – pirmiausia socialdemokratų nuveiktus darbus. Per tą žygį po Lietuvą gali atsiskleisti ir gana įdomių dalykų, nes pats V.Uspaskichas nedviprasmiškai ir ne kartą užsiminė, kad turi atsargoje labai pikantiškų dalykų, pirmiausia apie Premjero partiją. Kitaip tariant, rengiasi ištraukti akmenį iš užančio. Žinoma, neatsiliks ir G.Kirkilo vadovaujamas štabas. Jis irgi parengė savojo žygio po Lietuvą scenarijų. Taigi nuobodžiauti tikrai neteks.

Bet iki to laiko Seime dar reikės suremti ietis dėl 2006 metų biudžeto. Kad kovoti teks, neabejoja pats Premjeras, pareiškęs, kad kova bus vos ne žūtbūtinė, ir jis net žadėjo atsistatydinti, jeigu biudžeto projektas nebus patvirtintas. Tai jau panašu į ultimatumą. Aišku, kad dėl vieno biudžeto punkto visi koalicijos partneriai sutars – tai dėl žymaus išlaidų didinimo valstybei valdyti. Rietenos kils, kai „socialiai orientuoto“ biudžeto svarstyme prasidės diskusijos, kam iš valdžios partijų rėmėjų skirti daugiau pinigų. Čia jau dirigento lazdelę iš Premjero gali perimti „darbiečių“ vadas, kurio vadovaujamą partiją vis dar yra pamilusi tauta ir dėl kurio aukštojo mokslo diplomo vėl atsinaujino batalijos. Mat Maskvos prokurorai ir G.Plechanovo akademijos durininkai net nesileido į kalbas su dviem Lietuvos prokurorais, kurie vyko į Rusijos sostinę išsiaiškinti, ar „darbiečių“ vadas baigė tą Plechanovo akademiją ir ar iš viso ten studijavo. Tačiau nežinia, kodėl Lietuvos prokurorai, konkrečiai, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius, taip piktinasi, kad Maskvos prokurorai ir milicininkai atvirai pasityčiojo iš mūsų teisėsaugininkų atsisakę suteikti žinias dėl to nelemto V.Uspaskicho diplomo. Juk tai faktiškai įrodo, jog to diplomo nėra. Arba kol kas jis dar neišrašytas. Bet, ilgiau palaukus, tikrai bus išrašytas. Neatsitiktinai pats V.Uspaskichas, vos išgirdęs apie mūsų prokurorų Maskvoje patirtą fiasko, skubiai išskrido į „trečiąją Romą“. Pasak jo, išskrido verslo reikalais, o ne norėdamas atsidėkoti savo tėvynainiams. Tai, kad, atsisakydami bendrauti su mūsų prokurorais, rusai pažeidė jų pačių pasirašytą tarpusavio teisinės pagalbos sutartį, irgi nereikia stebėtis. Juk nuo seno Maskva niekada nesilaiko jokių sutarčių, jeigu jos jai nenaudingos. Toks Rusijos prokurorų elgesys labai pradžiugino „darbietį Nr. 2“ Seimo vicepirmininką V.Muntianą. Jis pareiškė, jog visai nesvarbu, ar turi jo viršininkas tą diplomą, ar ne, vis tiek „darbiečiams“ „kelias į valdžią atsiras visais atvejais“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija