Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Ūkis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mes vėl šaukiamės tavęs,
Švč. Mergele Marija

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

„Gyvojo Rožinio“ draugijos nariai ir svečiai Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Priekyje – svečiai iš Lazdijų ir Pilviškių

Šiandien aš jau drąsiai galiu sakyti, kad Švč. M. Marija Rožinio Karalienė, kurios vardu pavadinta Kryžių koplyčia, kviečia mus burtis į ,,Gyvojo Rožinio“ draugiją maldai už Lietuvą, už šeimas, jaunimą, už taiką pasaulyje, popiežiaus Benedikto XVI skelbiamų tikėjimo žodžių sėkmę. Kai pernai ,,XXI amžiuje“ perskaičiau panevėžietės, ,,Gyvojo Rožinio“ draugijos vadovės Nijolės Gylienės straipsnelį apie draugijos veiklą, susimąsčiau: o kodėl mes negalime atgaivinti šios galingos maldos? Taip likimas lėmė, kad aš suradau Nijolę ir su jos pagalba bei buvusio Lazdijų klebono kun. Rimanto Baltrušaičio parama per dešimt aktyvių parapijiečių ėmėmės darbo. Buvo trukdžių ir nepasitikėjimo, bet šiandien jau turime šešis būrelius, meldžiamės įvairiomis intencijomis. Nuoširdžiai mums padeda naujasis klebonas kun. Gintaras Urbštas. O kai Nijolė asmeniškai pakvietė atvykti į Panevėžio vyskupijos ,,Gyvojo Rožinio“ draugijos susitikimą Utenos Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčioje, susirengėm kelionėn. Jai pritarė Lazdijų dekanas kan. Vytautas Prajara (mūsų klebonas atostogavo), o padėjo nukeliauti Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Emilija Montvilienė. Pastaroji dar surado norinčių vykti maldininkių iš Pilviškių. Pirmą kartą istorijoje Utenoje vykęs maldininkų susitikimas organizatorių buvo kruopščiai parengtas, įspūdingas ir dvasingas. O svečiams – vilniškiams ir mums buvo skirtas ypatingas dėmesys, kuris šiek tiek trikdė, tačiau buvo ir malonus. Prieš šv. Mišias galėjome įsigyti įvairios literatūros religine tematika. Dauguma mielai nusipirkome ,,Šventojo Rožinio pamaldas“. Šioje knygelėje yra pasiūlyti trys rožinio maldos variantai.

Apie renginį „XXI amžiuje“ rašė uteniškė Audronė Driskiuvienė. Aš noriu pasidalyti savo asmeniniais išgyvenimais. Pirmiausia įspūdį padarė didžiulė bažnyčia ir joje esantis vitražinis Kristaus paveikslas. Maldininkų giedamas rožinio himnas ,,Su galinga rožinio malda“ suvirpino sielą. Nuoširdžiai maldai pakvietė šios bažnyčios klebonas kun. Henrikas Kalpokas ir generalvikaro kan. Roberto Pukenio eilėmis išsakytos mintys: ,,Kristus yra mano gyvenimo tikslas (...) Žmogaus širdis – kaip perlas arba – dulkės su voratinkliais...“ O kapeliono kun. Andriaus Šukio skaitomą Evangeliją degančių fakelų liepsnelės išnešiojo į kiekvieno širdį. Dar ją papildė homilijos žodžiai: ,,... kad teisingausias į išminčiaus užduotą klausimą ,,Kada naktis pereina į dieną?“ atsakymas – ,,Kada šalia tavęs yra artimas žmogus“, kada su tavimi yra Kristus“.

Antroji rožinio dalis – Šviesos slėpiniai – iš tikrųjų buvo tarsi saulės spinduliai, kuriuos perdavė iš lūpų į lūpas kartu su Šventojo Rašto žodžiais, skaitomais po kiekvieno ,,Tėve mūsų“ ir ,,Sveika Marija“ , atskirų dekanatų ir svečių atstovai.

Po šv. Mišių šventoriuje klebono kun. H.Kalpoko ir vikaro kunigo Andriaus pasodinta, o generalvikaro kan. R.Pukenio palaistyta pušelė suteikė vilties, kad jos užauginti vaisiai – kankorėžiai – lyg rožinio karoliukai išplis po visą Lietuvą ir galinga rožinio malda kartu su Švč. M. Marija ves mus į Dievo namus.

,,Gyvojo Rožinio“ draugijos nario pasiaukojimo Švč. M. Marijai aktas, kuris buvo skaitomas kitoje Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos bažnyčioje, įpareigojo mus siekti amžinų vertybių ir Dievo meilės.

Nors žmonių buvo per šešis šimtus ir kolegijos salė sunkiai talpino visus, tačiau visi ramiai ir draugiškai surado vietą agapei. Dalijomės vaišėmis ir patirtimi. Perdavėme Metelių klebono kan. V.Prajaros, kuris aptarnauja legendinę Kryžių koplyčią, padovanotą penkerių metų jubiliejui išleistą Scholastikos Kavaliauskienės knygelę ,,Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia“. Mes dar nuvežėme verslininko Egidijaus Jurkevičiaus įmonės ,,Lazdijų duona“ iškeptus mažus duonos kepalėlius. Šiame pasaulyje žmogus negali gyventi be duonos kasdienės, o jo siela – be maldos. Maži duonos kepalėliai simbolizavo rožinio karoliukus. Visus vaišinome ir kvietėme dalytis duona ir malda. Mus svetingai priėmė ir dėkojo dvasininkai, asmeniškai generalvikaras, kuris padovanojo ir savo knygelių, taip pat ,,geroji Rožinio sesuo“ (tai aš taip ją pavadinau) Nijolė Gylienė. Meldžiu Švč. M. Mariją, kad ji globotų seserį Nijolę, vyskupą Joną Kaunecką ir jauną „Gyvojo Rožinio“ kapelioną kunigą Andrių, kurių didelių pastangų dėka atgaivinta draugija, ji plečiasi ir įkvepia jungtis kitus.

„Kaip norėtųsi, kad kada nors, nesvarbu kur, susirinkę iš visos Lietuvos, sukluptume rožinio maldai, kad visoje Lietuvoje atsikurtų „Gyvasis Rožinis“ ir su malda visi pakiltume prieš prievartą, neteisybę, žiaurumą ir kitas blogybes“, – sakė N.Gylienė.

Grįžome su viltimi ir noru, kad ir Vilkaviškio vyskupijoje atsikurtų ,,Gyvojo Rožinio“ draugija.

Lazdijai-Utena

Nijolės Gylienės nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"