Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Ūkis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Skautų piligrimo dienoraštis

Aštuonių dienų piligriminis žygis „Krikštėnai-Truskava“

Janina LEBSKIENĖ

Kazlų Rūdos skautai prie Šešuolių bažnyčios

Skautų grupelė iš Kazlų Rūdos parapijos Šv. Jurgio draugovės dalyvavo piligriminiame žygyje „Jėzus – mūsų gyvenimo duona“. Kartu su mumis keliavo ir „Gyvenimo duonos bendruomenės“ įkūrėjas iš Prancūzijos Paskalis (Pascal Pingault). Aplankėme dvylika bažnyčių ir dvi koplyčias. Pėsčiomis nuėjome apie 149 km. Piligriminį žygį organizavo Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės bendruomenės sesės. Jų namai yra Krikštėnuose, Ukmergės rajone, ir Truskavoje, Kėdainių r. Renginio įkvėpėja ir organizatorė – sesuo Loreta. Žygyje dalyvavo jaunimas iš įvairių Lietuvos kampelių: Krikštėnų, Panevėžio, Kauno, Pasvalio, Mažeikių, Vilniaus, Truskavos, Radviliškio, Rokiškio, Joniškėlio, Josvainių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Biržų ir kitų miestų. Tad norėčiau pasidalyti mintimis iš piligrimo dienoraščio, kurį dėl nuovargio ir kaitros ne visada sekėsi nuosekliai rašyti, bet tai, ką pavyko išsaugoti, pateikiu skaitytojams.

Antroji diena. Šešuoliai-Želva. Mes jau esame Ukmergės rajone Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčioje. Jaunimą mielai priima ir pamaitina šios parapijos klebonas kun. Povilas Stankevičius. Pasistiprinę klausomės „Gyvenimo duonos bendruomenės“ įsteigėjo P.Pingault liudijimo apie tai, kaip jis atsivertė į tikėjimą. Kiekvienam krikščioniui labai svarbu dalytis Dievo žodžiu ir Jo meile, bet kai apie save pasakoja atsivertimą patyręs žmogus, tai giliai paliečia ne vieno jauno žmogaus širdį. Paskalis kalbėjo apie tai, kaip jis vyko į Afriką gydyti raupsuotųjų, kaip prisilietė prie jų žaizdų ir jas pabučiavo taip kaip Jėzus. O mums tai yra įkvepiantis pavyzdys kaip savo aplinkoje ieškoti „raupsuotųjų“: kietaširdžių, išgeriančiųjų, sergančiųjų depresija ar per dideliu turto ir garbės troškimu. Juk tokius žmones reikia priimti su didžiule meile ir padėti jiems išgyti.

Metas vėl iškeliauti, visus maloniai išlydi Šešuolių kaimo gyventojai. Rengiamės susitaikymo pamaldoms. Pagaliau ir Želva. Mus pasveikina Želvos parapijos klebonas kun. Petras Avižienis. Brolis Paskalis kviečia išsakyti Jėzui visa, kas slegia ir kas džiugina širdį. Prasideda adoracija tyloje.

Želvos gyventojai piligrimams pasiūlė pastogę ir pavalgydino. Mūsų grupelės skautai buvo priimti net dviejų šeimininkių – Genovaitės ir Dangiros. Kartu su jomis pašlovinome Viešpatį, pagiedojome giesmių, mūsų sesės Raimonda ir Žydrūnė pamokė skautiškų žaidimų.

Trečioji diena. Lyduokiai-Vidiškiai. Eidami į Lyduokius, sustojame prie Skuolių kaimo koplyčios. Klebonas paaiškino, kad koplyčia atstatoma su viltimi, kad čia iškilmingai bus garbinamas Švč. Sakramentas. Toliau atvira širdimi klausomės brolio Paskalio mokymų. Šis mūsų laikų apaštalas liudijo jaunimui apie Švč. Sakramento suvokimą.

Netrukus atkeliaujame į Lyduokius. Prie parapijos jau mūsų laukia šio miestelio gyventojai. Džiūgaujame, garbiname Viešpatį – Dievo meilei ribų nėra. Čia išklausome mokymo apie atgailą. Juk tai pats svarbiausias krikščionių religijos bruožas. Didįjį atleidimą pelnomės mylėdami priešus. Brolis Paskalis pabrėžė, kad svarbu Evangelija dalytis su vargšais. Todėl kiekvienas savęs turėtume paklausti: „Ar sutinku dalytis Dievo Žodžiu?“, „Ar pasitikiu Viešpačiu?“, „Ar išgyvenu atleidimą?“.

Pagaliau ir Vidiškiai. Įveikėme patį sunkiausią kelio ruožą, nuėjome 28 km. Jaučiasi nuovargis, ant daugelio kojų atsirado nuospaudų ir žaizdų. Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko Susitaikymo sakramentas. Šios Susitaikymo pamaldos suteikė jėgų visoms likusioms žygio dienoms.

Ketvirtoji diena. Šeriai-Kavarskas. Atsisveikinę su Vidiškiais, priėjome nedidelį Šėrių miestelį. Gyvenvietė nykstanti, joje vos išsilaiko pradinė mokykla. Tačiau žmonės, pasipuošę šventadieniniais drabužiais, laukė mūsų lyg didžiausių svečių. Tad kartu džiūgavome ir šlovinome Viešpatį, o mūsų nuostabioji gitaristė Elona visus pamokė naujų giesmelių, žaidimų, dainų. Išgyvenome tikrą Dangaus džiaugsmą.

Prieiname Kavarską. Po šv. Mišių adoracijos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, įvyksta susitikimas su miestelio bendruomene. Jaunuolių grupė surežisuoja spektaklį Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Mindaugo vaidmens atlikėjas Viktoras nuo Panevėžio krašto į sceną (t.y. į pievą) įjojo su svetimu iš klebono gautu arkliu ir visus labai prajuokino. Vaidinimai, giesmės netilo ilgai.

Penktoji diena. Dabužiai-Troškūnai. Dabužiuose aplankome lietuviškąją Lurdo šventovę, įsikūrusią miškelyje. Pasimeldžiame ir klausomės brolio Paskalio pasakojimo apie vargšus.

Pagaliau mes ir Troškūnuose. Žygiuojame daugiau kaip penkias dienas. Daugelio piligrimų pėdos, nusėtos žaizdomis ir nuospaudomis, eiti nelengva. Tikėjimo sesės ir broliai neša kryžių. Stebiuosi jų ištverme ir drąsa, nes kryžius nelengvas, sveria apie 70 kg. Galelį kelio jį nešu ir aš. Jeigu žinotum, kad kryžiumi su niekuo negalėtum pasidalyti, neištvertum.

Tačiau jaunystė ir tikėjimas viską nugali. Atrodo, neištversi, bet giesmė, daina, malda, kiekvienos parapijos klebono palaiminimas ir šiltas sutikimas mus palaiko šiame nelengvame kelyje. Mes juk gyvieji tikėjimo akmenys – kiekviename kaime skelbiame Dievo Žodį. Nebuvo nė vienos parapijos, kur mūsų svetingai nesutiktų ar nepamaitintų. Iki ašarų jaudina paprastų žmonių nuoširdumas. Jie mūsų, piligrimų, laukia su didžiausiu džiaugsmu ir pagarba. Tai ir yra tie Evangelijos mažutėliai atviromis širdimis. „Eikite ir liudykite“- tikėjimas Jėzumi toks gyvas ir stulbinantis, nes jis sklinda iš jaunų žmonių širdžių.

Šeštoji diena. Juostininkai-Raguva. Juostininkų kaimelio žmonių buitis gana paprasta, tačiau jie gana svetingai mus sutiko. Visur, kur nešėme kryžių ir šlovinome Viešpatį, kiekvienas buvo paliestas džiaugsmingos Jėzaus meilės.

Vakare apsistojome Raguvoje, paprastoje medinėje Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Netikėtus jausmus sukėlė šio miestelio dvyliktokų pasirodymas adoracijoje. Jie atsinešė šventinti atestatus. Mes pasitikome šiuos jaunus žmones šlovinimo giesmėmis ir juos palaiminome.

Septintoji diena. Jotainiai-Ramygala. Trumpam sustojame Jotainių kultūros namuose. Mus iškilminga akordeono muzika pasitinka miestelio bendruomenės nariai bei Jotainių pensionato gyventojai. Esame tikrai laukiami – kultūros namų salė išpuošta lyg pokylių menė.

Brolis Paskalis pristato „Gyvenimo duonos bendruomenę“, sesuo Loreta pasakoja apie piligriminio žygio tikslą – liudyti Jėzų, o jaunimas parodo humoristinį spektaklį.

Atsisveikinę iškeliaujame į Ramygalą. Šis žygis mus suvienijo kaip džiaugsmingą Dievo tautą. Eidami žaidžiame „Geruosius angelus“: smagu sulaukti dėmesio iš kitų, taip pat dalytis meile ir džiaugsmu su savo globotiniu. Pakelėje pamatome mums mojuojančią moterį. Pasirodo, ji ieško skautų. Tai Gražina Judickienė, Panevėžio mažųjų skautų vadovė. Ji žygiuoja kartu su mumis.

Įeiname į Ramygalos gotikinio stiliaus šventovę, kuri šiek tiek panaši į Šv. Onos bažnyčią, joje vyksta krikštynos. Šlovinimo giesmėmis pasveikiname Jėzų, palaiminame mažąją Lietuvos pilietę.

Aštuntoji diena. Truskava.

Rytą Ramygaloje išklausome brolio Paskalio mokymą. Pagrindinė mintis – „Mes einame Jo pagarbinti“. Kad sutiktume Kristų, vieni turime ateiti iki Jo 20-30 km, kiti gal 100 km. Kai mes iki Jėzaus žengiame vieną žingsnį, Jis nužingsniuoja 1000 km mūsų širdyse. Jei nesidalysime, Jėzaus meilė neaugs. Ką gavome piligriminės kelionės metu, visa tai turime atiduoti kitiems. Laukia mažiausia kelio atkarpa į Truskavą. Prie mūsų prisijungia dar apie 40 piligrimų iš Panevėžio krašto ir svečių grupelė iš užsienio.

Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčioje pagarbinome Jėzų, toliau šventėme jaunimo dieną Truskavoje. Vieni šoko, kiti žaidė krepšinį, treti turėjo galimybę pabendrauti su svečiais iš užsienio. Šis piligriminis žygis pasibaigė šv. Mišiomis, kurias aukojo vyskupas J.Kauneckas.

Iš tiesų sunku buvo atsisveikinti, daugelio akyse žvilgėjo ašaros. Tačiau kiekviena pabaiga turi naują pradžią.

© 2005 "XXI amžius"