| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Vilniaus restauratoriai prikelia Tytuvėnų Madoną
Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje restauruojamas ypatingą meninę vertę turintis Tytuvėnų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas Marija su kūdikiu. Kaip sakė P. Gudyno restauravimo centro tapybos dirbtuvių vadovas Algimantas Vaineikis, paskutinį kartą beveik prieš šimtą metų restauruotas paveikslas buvo kritiškos būklės, labai nukentėjęs nuo drėgmės. Nors paveikslas visą laiką buvo centriniame altoriuje, gal dėl prakiurusio stogo ant jo kurį laiką tekėjo lietaus vanduo, tad buvo suskilusi visa rišamoji medžiaga, klijai, o paveikslas - visas sudūlėjęs, - sakė A. Vaineikis. Pasak restauratoriaus, Tytuvėnų Madona yra labai originali, palyginti su kitomis Lietuvos bažnyčių madonomis, nes tai ne replika, ne transliacija iš Vatikano paveikslų, o atspindi savitą šiaurietišką tapybos mokyklą, - pažymėjo A. Vaineikis. Paveikslo autorystė nežinoma, tačiau spėjama, kad dailininkas galėjo būti kilęs iš bernardinų, pranciškonų ordino, kiti spėja jį atvykus iš Lenkijos ar Vokietijos. Dailės istorikų teigimu, paveikslas nutapytas ne vėliau kaip iki 1630 metų, manoma, kad galėjo būti sukurtas 1590-aisiais. Šį paveikslą Tytuvėnų bažnyčiai dovanojo Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, nupirkęs jį už 50 auksinų ištaigingam Tytuvėnų bažnyčios didžiajam altoriui, kuris buvo užbaigtas 1778 metais. Tytuvėnų didysis altorius - bene paskutinis toks ryškus barokinės dailės pavyzdys Lietuvoje, suprojektuotas ir įgyvendintas nežinomo talentingo dailininko. Pasak A. Vaineikio, nors bėgant amžiams paveikslas buvo ne kartą užtapytas, kol kas nuspręsta palikti ankstesnius paveikslo užtapymus. Švč. Mergelės Marijos rūbą dailininkas nutapė smalta - susmulkintu mėlynos spalvos stiklu. Ši tapybos technika Europos tapyboje žinota jau XVI amžiaus pabaigoje. Kaip žinoma, smalta po tam tikro laiko praranda savo spalvą, tad, atidengę užtapymus, rasime išblukusią mėlyną spalvą, o ją atnaujinti nėra galimybių. Speciali komisija, sudaryta iš menotyrininkų, chemikų, restauratorių, pagal tyrimų duomenis spręs, ar atidengti viršutinį sluoksnį, ar palikti kaip yra, - sakė A. Vaineikis. Paveikslas jau konservuotas - sutvirtintas dažų sluoksnis, paveikslo pagrindas gruntuotas, pradedami tapybos restauravimo darbai. P. Gudyno centre restauruojami ir dailaus darbo kalstytais augaliniais motyvais papuošti sidabruoti paveikslo apkaustai. Baigti Madonos su kūdikiu restauravimo darbus ir paveikslą iškilmingai perkelti į Tytuvėnų bažnyčią planuojama kitų metų rudenį. Pasak A. Vaineikio, barokinė Tytuvėnų bažnyčia turtinga originalių tapybos kūrinių. P. Gudyno restauravimo centre taip pat buvo restauruoti Tytuvėnų bažnyčios fundatorių - Žemaičių seniūno Andriaus Valavičiaus (XVII a.) ir du Lietuvos pakanclerio Jeronimo Valavičiaus portretai. Savo eilės laukia dar du paveikslai iš bažnyčios zakristijos. Tarp bažnyčios tapybos darbų dar pažymėtinas XVII amžiaus paveikslas Šv. Pranciškaus išaukštinimas, XVIII amžiaus paveikslas Šventoji šeima, du regioninės specifikos šv. Kazimiero paveikslai (XVIII a. ir XIX a. pr.). Savitos kompozicijos ir lyriškos nuotaikos yra Vilniaus meno mokyklos profesoriaus Jono Rustemo mokinio Karolio Ripinskio 1891 metais nutapytas Marijos Rožančinės paveikslas. Centrinėje navoje išdėstyti šeši Pietro Roselinio paveikslai, nutapyti 1796 metais italų akademizmo maniera. Kelmės rajone esančio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, beveik nepaliestas gaisrų ir karų, yra vienas geriausiai išsilaikiusių barokinių ansamblių Lietuvoje ir šiaurės rytų Europoje. Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |