|
|
Sukaktuvininkas
spaudos pasaulyje
Susipažinti su XXI amžiumi teko dar išeivijoje
gyvenant, o nuo grįžimo dienos į tėvynę 1991 metais esu laikraščio
prenumeruotoja ir dėmesinga skaitytoja.
Skaitau daug spaudos, bet negalėčiau pasakyti,
kad įvairios, nes visi dienraščiai Lietuvoje turi bendrą bruožą
atiduodamas didžiausias dėmesys gyvenimo bjaurasties ryškinimui,
lyg doro gyvenimo Lietuvoje išvis nebūtų. Pirmieji puslapiai dienraščiuose
šaukte šaukia, prašo dėmesio žmogžudystėms, išprievartavimams. Sugyventinių
alkoholinio gyvenimo vakaronėms su siaubingomis pasekmėmis ir detaliu
įvykių aprašymu nuo kirvio smūgio iki paskutinio kraujo lašo. Visa
tai sukelia pasibjaurėjimą ir nemalonų jausmą ir gyvenimu Lietuvoje,
ir dienraščiais, ir košmaru, vykstančiu Vyriausybėje.
|
|
|
Tarsi
gaivi šaltinio versmė
Esu XXI amžiaus skaitytojas ir jo platinimo
žadintojas nuo pat pirmojo numerio pasirodymo. Dar rodos taip neseniai
2000-aisiais sveikinome redakcijos bendruomenę mažojo jubiliejaus
dešimtmečio sukakties proga. Pasveikinti su leidybos penkiolikos
metų sukakties proga jau pavėlavau. Tad priimkite dabar mano nuoširdžiausius
sveikinimus ir prasmingiausius linkėjimus. Jums skirtų sveikinimų
ir linkėjimų glėbį papuošiu žiedų puokšte iš Suvalkijos lygumų,
subrandinta saulėtų ir šiltų rudens dienų, surinktų iš gimtosios
Suvalkijos sodžių darželių ir laukų. Šioje pagarbos ir dėkingumo
žiedų puokštėje atraskite ne tik mano, mano artimųjų, bet ir gerųjų
draugų bei rėmėjų solidarumo ir dėkingumo bei broliškos vienminčių
meilės jausmus. Šių žiedų puokštę noriu praturtinti ir dvasiniais
atodūsiais, meldžiant Gerąjį Dievą, užtariant šv. Pranciškui Salezui,
žurnalistų globėjui, Dievo Motinai Marijai, Krikščionių Pagalbai,
jums gausios palaimos, dvasios ir kūno stiprybės, neišsenkančios
energijos ir ryžto bei kūrybinės išminties.
|
|
|
Negailėkime
informacijos
Dažnai per atlaidus bažnyčioje renkamos aukos.
Dalis tikinčiųjų, dažnai nežinodami, kokiems tikslams jos renkamos,
tik nenorėdami iš kitų išsiskirti menką pinigėlį duoda. Informacijos
reikšmė yra didelė. Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo
parapija savo kunigo neturi . Ją aptarnauja Obelių parapijos klebonas
kun. Juozapas Kuodis. Jis visada, prieš renkant aukas, tikintiesiems
praneša, kam surinkti pinigai bus naudojami.
|
|
|
Ar
apie tokią Lietuvą galvojome?
Netvarka kaip rūdys kiekvieną dieną graužia Lietuvą.
Vis mažiau žmonių joje lieka. Lietuviai išsivaikšto po pasaulį.
Vargu ar bent dešimta dalis jų grįš.
Spauda, radijas, televizija kasdien praneša: rasti
dešimtys lavonų nužudyti, pasikorę, prigėrę, žuvę liepsnose, statybose,
autoavarijose. Tų nelaimių palydovas ir priežastis alkoholis.
Sulaikomos gaujos, vogusios automobilius, krausčiusios butus, plėšusios
ir žudžiusios vienkiemiuose senukus. Septyniolikamečio vadovaujama
apgirtusių dvylikamečių gauja griovė, daužė kapinėse paminklus.
Kiekvieną dieną skelbiama apie išprievartautas nepilnametes, dingsta
merginos, moterys įsitempia jas gatvėje, kelyje į automobilį.
Vienų randa apirusius kūnus, kitos lieka gyvos ir sugeba pabėgti
iš sekso industrijos nelaisvės.
|
|