| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Prezidentas ragino pagaliau įveikti sovietmečiu įsišaknijusią nepagarbą žmogui
Prezidentas Valdas Adamkus spalio 9 dieną Prezidento kanceliarijos rūmuose vykusių penktųjų Nacionalinių maldos pusryčių dalyvius paragino atsigręžti į žmogų ir įveikti per sovietmetį įsišaknijusią bei išsikerojusią nepagarbą asmenybei ir žmogui. Esame kartu, kad prisimintume ir primintume visiems bendruomeniškąsias ir krikščioniškąsias vertybes, kad aptartume galimybes rasti joms vietą mūsų kasdieniame gyvenime. Nuvertinę šias vertybes ir idealus, ne tik dvasiškai nuskurstume ir nuskurdintume savo gyvenimą. Kartu susiaurintume galimybę kurti integralią, bendruomenės jausmu grįstą Lietuvos visuomenę - tiek pilietinę, tiek ir bendražmogiškąją, - sakė V. Adamkus. Prezidentas priminė, kad jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje yra kalbama apie veiklių bendruomenių ir stiprios pilietinės visuomenės kūrimą. Jis pastebėjo, kad per šiuos metus susibūrė nemažai visuomeninių, politinių ir pilietinių organizacijų, kurios sugeba pavienius žmones sutelkti į bendruomenę. Tačiau, Prezidento nuomone, dažnai susikuria ir bendruomeninės veiklos institucijos, nepagrįstos vidine būtinybe ir tikru bendrumo jausmu. Kartais į grupes žmonės buriami tik tam, kad būtų patenkinti siauros grupės ar pavienių asmenų interesai. Gražiais žodžiais suvilioti, žmonės nuoširdžiai įsitraukia į tokios veiklos grupes, tačiau greitai jie atsiduria pasirinkimo kryžkelėje: ar pragmatiškai vykdyti šių asmenų siekius, ar trauktis ir ieškoti naujų kelių, Nacionalinių maldos pusryčių metu sakė V.Adamkus. Deja, - pastebėjo šalies vadovas, - neretai pasirenkamas ir trečias kelias: nusiviliama pačia pilietinės ir bendruomeniškos visuomenės idėja. Susvetimėjimas - pilietinis ir politinis - mūsų šalyje tapo skaudžia gyvenimo tikrove. Atsakydamas į klausimą apie galimybes keisti esamą padėtį V. Adamkus citavo Evangelijos žodžius apie draugystę, tarno ir šeimininko bei tikrų draugų santykius. Pasak Prezidentūros pranešimo, kalbėdamas apie pastaruoju metu Lietuvoje pastebimą susvetimėjimą Prezidentas sakė: Pastaraisiais metais patiriame neįveikiamą įvairių lygmenų valdžios, politinių partijų ir net organizacijų uždarumą, nenorą savo sprendimus aiškinti visuomenei. Galėčiau pasakyti ir griežčiau: mums niekaip nepavyksta išrauti dar nuo sovietmečio įsišaknijusios ir siaubingai išsikerojusios nepagarbos asmenybei, nepagarbos žmogui. Todėl pagal Evangelijos citatą dažnas Lietuvos žmogus šiandien tapo tarnu, nežinančiu, ką daro jo šeimininkas. Mes savo valstybėje taip ir nesugebėjome tapti draugais, kurie dalijasi viskuo, ką yra iš Tėvo girdėję. Nesidalijame kasdieniniais džiaugsmais, rūpesčiais ir mintimis, o, deja, dalijamės melu ir apkalbomis, intrigomis ir korupciniais ryšiais, - apgailestavo V. Adamkus. Įvardydamas šią, vieną iš sunkiausių, dabarties problemų šalies vadovas sakė čia regintis ir kelią kurtis bei veikti bendruomenėms. Atviras žvilgsnis į šalia esantį žmogų, nuoširdus užuojautos ir paguodos žodis turėtų tapti neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Evangelijoje minima draugystė - pagrįsta ne pragmatišku išskaičiavimu, o pasirengimu už artimą aukotis - turi būti kelrodis siekiant atsikratyti abejingumo ir susvetimėjimo. Sveikindamas penktųjų Nacionalinių maldos pusryčių dalyvius Prezidentas priminė, kad jo įvardytų vertybinių nuostatų įgyvendinimas yra kiekvieno šalies piliečio pareiga bei linkėjo, kad Lietuva taptų bendruomene, kurioje kiekvienas jos narys būtų regimas, gerbiamas ir mylimas. Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Jų ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalytis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris. Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 metais. Nuo tada šią tradiciją puoselėja prezidentas V. Adamkus. Europoje Nacionaliniai maldos pusryčiai rengiami Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse daugiausia parlamentarų iniciatyva. Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |