Ar apie tokią Lietuvą galvojome?
Netvarka kaip rūdys kiekvieną dieną graužia Lietuvą. Vis mažiau žmonių joje lieka. Lietuviai išsivaikšto po pasaulį. Vargu ar bent dešimta dalis jų grįš.
Spauda, radijas, televizija kasdien praneša: rasti dešimtys lavonų nužudyti, pasikorę, prigėrę, žuvę liepsnose, statybose, autoavarijose. Tų nelaimių palydovas ir priežastis alkoholis. Sulaikomos gaujos, vogusios automobilius, krausčiusios butus, plėšusios ir žudžiusios vienkiemiuose senukus. Septyniolikamečio vadovaujama apgirtusių dvylikamečių gauja griovė, daužė kapinėse paminklus. Kiekvieną dieną skelbiama apie išprievartautas nepilnametes, dingsta merginos, moterys įsitempia jas gatvėje, kelyje į automobilį. Vienų randa apirusius kūnus, kitos lieka gyvos ir sugeba pabėgti iš sekso industrijos nelaisvės.
Televizijos kanalai vis rodo kovinius, pornografinius filmus su prievarta, žudymais, šaudymais, kankinimais, sekso scenomis. Iš jų nestabilios psichikos jaunimas semiasi patirties. Alkoholis, tabakas seniai pažįstamas net jaunesnių klasių moksleiviams.
Valdžia parengė kelis milijonus kainuojančią saugų eismą propaguojančią programą. Nieko iš to nebus, jei kas 20-30 kilometrų keliuose nestovės inspektorius, prieš gyvenvietes nebus gulinčių policininkų. Miestuose mažai kas laikosi 50 km greičio.
Vilniuje įvykusiame ketvirtajame moterų suvažiavime daug kalbėta apie lygias galimybes politikoje, valstybės valdyme. Moterys kalbėjo apie kasdieninę savo diskriminaciją šeimoje, apie prievartą sekso industrijoje, apie alkoholio žalą šeimai, valstybei.
Sakau Premjerui: gražų gestą parodėte suvažiavime pasiskelbėte jo globėju. Bet iš tiesų laikini, atsitiktiniai globėjai duoda mažai naudos. Straipsnyje Valstybei reikia ramybės iš euro (Lietuvos rytas, 2005 08 27) žurnalistė R.Sotvarienė pokalbyje su jumis, Premjere, užfiksavo tokias jūsų mintis: Jeigu pajausiu, kad iš tiesų esu stabdis, išeisiu tą pačią dieną. Gal žmogus ne visada gali būti savikritiškas, gal negali savęs iš šalies pamatyti ir pasakyti: ne, aš jau ne tas arkliukas.
Premjere, nejaugi, praėjus tiek metų po SSRS griūties, vis dar nepripažįstate, kad visi partiniai sekretoriai buvo stabdžiai, dėl ko ir sugriuvo ta šalis. Negi nematote, kad ir dabartinius dar užsilikusius sekretorius pašalina iš postų oranžinės revoliucijos. Jūs, Premjere, buvote stabdis ir Sąjūdžio laikais. Kai vieni skelbė: Dabar arba niekad, Viskas arba nieko, jūs raginote: Žingsnis po žingsnio. Tai visai nesocialdemokratiška
Buvote nenuoširdus, gudruolis, sugebantis viską apversti aukštyn kojomis neteisybę parodyti kaip teisybę. Jūsų širdis ne socialdemokratinė ji tenai, kur jūsų turtas. Nesergate, nekovojate už socialinį teisingumą, demokratiją, už skriaudžiamus mažus žmogelius. Jūs nekeliate jų į šviesesnį gyvenimą.
Jūsų draugai pasinaudojo partijos auksu ir supirkinėjo investicinius čekius. Buvo padaryta didžiulė afera. Dabar vykdoma kita afera. Po visą Lietuvą landžioja agentai ir supirkinėja iš prasigėrusių kaimiečių kompensacijas už žemę, kurias turi išmokėti valstybės iždas. Nemanau, kad Premjeras ir Vyriausybė to nežino. Iš kur agentai turi tiek pinigų? Jums tai naudinga. Ar ta supirkta žemė neatsidurs užsieniečių rankose? Ar šiai aferai seniai nesiruošta?
Jūs, Premjere, moralios politikos ir moralinių santykių viršenybės nepripažįstate. Iš alkoholio ir tabako gamybos, prekybos jūsų draugai gražiai pelnosi. Jūs neįsivaizduojate, kad kitaip gali būti, kad svarbiausia piliečių sveikatos prevencija. Eikite, išeikite, Premjere, iš politikos. Išsiveskite pekeliūnus, turtuolius bradauskus. Mes būsime tik laimingesni. Bet jūs neišeisite. Nė vienas partinis sekretorius savo noru neišėjo.
Jurgis BIELINIS,
Trečios kartos LSDS narys
© 2005 "XXI amžius"
|