Pirmoji istorijoje
Petras KATINAS
|
Vokietijos dešiniųjų lyderei Angelai
Merkel nebeliko kliūčių užimti
kanclerės postą Gerhardo
Šrioderio socialdemokratams
sutikus, kad jos partija paskirtų
naująjį vyriausybės vadovą
|
Po ilgų ir nepaprastai įtemptų derybų, vos kelias vietas daugiau iškovojusi Vokietijos Bundestago (parlamento) rinkimuose, Krikščionių demokratų partija pasiekė, kad jos lyderė Angela Merkel taptų šalies kanclere. Tai pirmas toks atvejis Vokietijos istorijoje. Vadinasi, dabartinis kancleris ir socialdemokratų lyderis, geriausiu Rusijos ir jos prezidento V.Putino draugu tituluojamas ir tuo labai besididžiuojantis Gerhardas Šrioderis pasitraukia iš politinės scenos. Sunku pasakyti, ar tai tik laikinas atsitraukimas. Nors V.Putinas, kaip skelbia pasaulio ir Rusijos žiniasklaida, nežada palikti savo bičiulio nelaimėje ir jam jau pažadėtas aukštas postas Rusijos Gazprom koncerne su net kelis kartus didesniu atlyginimu, nei jis gavo būdamas Vokietijos kanclerio poste. Beje, pats geriausias G.Šrioderio draugas V.Putinas, ne kartą oficialiai pareiškęs nekelsiąs savo kandidatūros trečiajai kadencijai 2008 metų Rusijos prezidento rinkimuose, planuoja būti nauju Gazprom vadovu. Taigi abu bičiuliai ir toliau darbuosis kartu. Aišku, Maskvos naudai.
Naujajai Vokietijos kanclerei teks labai sunkus išbandymas vadovaujant didžiajai krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicijai. Apie savo rinkimų programos vykdymą negali būti ir kalbos, nes svarbiausius postus naujojoje Vokietijos vyriausybėje užėmė socialdemokratai. Pagal susitarimą, socialdemokratai kontroliuos labai svarbias Užsienio reikalų ir Finansų ministerijas. Jų atstovams taip pat atiteks darbo, teisingumo, sveikatos apsaugos, transporto, aplinkos apsaugos bei pagalbos ir bendradarbiavimo ministrų portfeliai. Krikščionys demokratai irgi gavo aštuonių ministrų, įskaitant kanclerės postus. Tačiau ne tiek svarbių. Be kanclerės A.Merkel, krikščionys demokratai gavo ekonomikos, vidaus reikalų, gynybos, žemės ūkio, švietimo ir šeimos ministrų postus.
Taigi naujojoje Vokietijos vyriausybėje pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio suformuota didžioji koalicija iš dešiniųjų krikščionių demokratų ir kairiųjų socialdemokratų. Todėl jau iš anksto prognozuojama, kad tokiai vyriausybei rasti tarpusavio susitarimus bus labai nelengva. Netgi netrūksta prognozių, jog ši koalicija ilgai neišsilaikys ir prireiks naujų parlamento rinkimų. O dabar A.Merkel laukia labai didžiulis darbas. Visi pripažįsta, kad Vokietijai nedelsiant reikia rimtų reformų. Visų pirma ekonominėje ir socialinėje srityse. Nežinia, kaip teks vykdyti šias reformas, nes prieš rinkimus skelbtos abiejų partijų programos yra gana skirtingos, ypač užsienio politikos srityje. Prieš rinkimus A.Merkel ne kartą pabrėžė, kad Vokietija sieks radikaliai pagerinti santykius su JAV, kurie labai pašlijo G.Šrioderio valdymo metais. A.Merkel pabrėžė ir euroatlantinio solidarumo stiprinimo būtinumą. Taip pat kairiesiems labai nepatinka naujosios kanclerės politiniu idealu pasirinktas buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas.
Visai neaišku, kokia bus naujosios Vokietijos vyriausybės pozicija Europos Sąjungoje. Ar vėl bus stiprinama vadinamoji Berlyno-Paryžiaus ašis, prie kurios pastaruoju metu vis labiau šliejasi Rusija, irgi neaišku. Taigi ir Europa, ir pasaulis kol kas atidžiai stebi, kas pasikeis galingiausioje ekonominiu požiūriu ES valstybėje. Itin suinteresuotos Vokietijos užsienio politikos galimomis permainomis naujosios ES valstybės, ypač Rusijos kaimynės. Joms didelį nerimą kelia pastarojo meto aiškiai prorusiška Berlyno politika. Netgi prabilta apie naująjį Šrioderio-Putino paktą, kaip analogiją Molotovo-Ribentropo 1939 metų sąmokslui. Apie tai užsiminė Lietuvos premjeras A.Brazauskas, duodamas interviu užsienio (ne Lietuvos) laikraščiui.
© 2005 "XXI amžius"
|