Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Universitete atidaryta buvusio rektoriaus auditorija

Iš kairės: VPU rektorius Algirdas Gaižutis, buvusio VPU rektoriaus Albino Liaugmino sūnūs – aeronautikos daktaras Rimantas Liaugminas, medikas Dalius Liaugminas ir vaikaitis Andrius Olgos Posaškovos (ELTA) nuotrauka

Vilniaus pedagoginiame universitete iškilmingai atidaryta vieno iš šešiolikos universiteto rektorių – vokiečių okupacijos metais aukštajai mokyklai vadovavusio garsaus pedagogo, edukologo, profesoriaus Albino Liaugmino auditorija.

„Profesorius A. Liaugminas pranoko savo laiką. Tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos švietimo sistema, mokykla perėjo iš vienos sistemos į kitą, jis buvo aukščiausio lygio pedagogikos žinovas, puikiai jaučiantis Europos ir Lietuvos joje kontekstą“, – iškilmėse sakė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis. Pasak dabartinio universiteto vadovo, A.Liaugminas senąją mokyklą vadino žinių mokykla, o naująją – sugebėjimų. Profesorius teigė, jog naujosios uždavinys – ugdyti žmogų visapusiškai, atsižvelgiant į jo jausmus, norus, valią, o svarbiausia – veiklumą. “Sovietų okupuotoje Lietuvoje A. Liaugminas negalėjo tęsti pedagoginės karjeros. Tačiau gyvendamas JAV, kitose šalyse visada buvo išmintingo edukologinių dalykų derinimo variklis“, – pabrėžė A. Gaižutis. Skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurtą A. Liaugmino bareljefą spalio 19 dieną atidengė iš JAV atvykę jo sūnūs – aeronautikos daktaras Rimantas Liaugminas, medikas Dalius Liaugminas ir teologiją studijuojantis vaikaitis Andrius.

Amerikoje ir Lietuvoje gyvenančių Liaugminų vardu dėkodamas už tėvelio atminimo įamžinimą, R. Liaugminas pasidžiaugė, kad Nepriklausomybės metais tėtis dar spėjo aplankyti savo gimtinę, universitetą, iš Lietuvos į Ameriką grįžo atsigavęs, pilnas įspūdžių ir atsiminimų. „Jis turėjo gabumų įvairiose srityse, bet visą gyvenimą pirmiausia buvo pedagogas. Net man išvažiavus iš namų studijuoti į universitetą, mano rašytus laiškus siųsdavo atgal, ištaisęs visas klaidas – jų buvo, nes neturėjau progos lankyti lietuviškos mokyklos – ir dar pridėdavo pamokymų apie gramatiką bei sintaksę“, – prisiminė garsaus švietėjo sūnus.

A. Liaugmino auditorijoje būsimieji psichologai ir edukologai turės progos daugiau sužinoti apie buvusį Pedagoginio universiteto rektorių. Lietuvių tautinės mokyklos kūrėjo idėjas, disertacijų temas, požiūrį į vaikų ugdymą išsamiai nušvies akademinei bendruomenei pristatyta monografija „Profesorius Albinas Liaugminas“. Buvusio universiteto rektoriaus nuotrauka bus eksponuojama ir atidarytoje Vilniaus pedagoginio universiteto rektorių galerijoje.

A. Liaugminas gimė 1907 metais Auksūdžio kaime, Laižuvos valsčiuje. Baigęs Mažeikių gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Atlikęs karinę tarnybą būsimasis mokslininkas studijavo filosofijos istoriją, pedagogiką ir lotynų kalbą. Porą metų nuo 1934-ųjų Paryžiaus Sorbonos universitete lankė filosofijos, psichologijos bei sociologijos paskaitas. Švietimo ministerijos siuntimu 1935 metais išvyko į Ženevą gilinti pedagogikos ir psichologijos žinių. Tuo pačiu metu studijavo Žano Žako Ruso pedagoginių mokslų institute Ženevoje. 1938 metais gavęs leidimą rengti disertaciją, grįžo į Lietuvą, Klaipėdos pedagoginiame institute skaitė bendrosios psichologijos ir sociologijos įvadą. Tuo pat metu Vilniaus dailės akademijoje dėstė pedagogiką, Vilniaus universitete – psichologiją, filosofiją ir pedagogikos pagrindus. Po metų Ženevos universitete apgynęs daktaro disertaciją apie moralinį auklėjimą įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1941-aisiais, vokiečių okupacijos metais, buvo paskirtas Vilniaus pedagoginio instituto direktoriumi. Po metų Vilniaus universitete apgynė habilitacijos darbą apie Fridricho Nyčės etiką. 1944 metais su šeima pasitraukė į Vokietiją. Vertėjavo, mokė gimnazistus. Nuo 1948 iki 1955 metų Bogotos universitete Kolumbijoje dėstė pedagogiką ir psichologiją, aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio periodinėje spaudoje.1955-aisiais persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Septyniolika metų Lojolos jėzuitų universitete studentus mokė užsienio kalbų, vertėsi psichologine praktika. 1958-1963 metais dirbo Pedagoginio lituanistikos instituto rektoriumi.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, po 46 metų aplankė gimtinę. Vilniaus pedagoginiame institute dalijosi prisiminimais apie instituto darbą vokiečių okupacijos metais, prisiminė studijas, programas, studentus, dėstytojus. Mirė 1992 m. liepos 17 d. Po metų profesoriaus pelenai iš Floridos buvo perkelti į tėviškę ir palaidoti Laižuvos kapinėse (Mažeikių r.).

Spalio 20 dieną Laižuvos kapinėse palaidota ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atvežta urna su profesoriaus žmonos Danutės Liaugminienės pelenais.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"