|
Praradę
moralę
Seniau Lietuvoje sklandė anekdotiškos istorijos,
kaip susipykę tautiečiai išspręsdavo savo problemas, parodydavo
neapykantą priešininkams. Ogi paprasčiausiai vyrai pasičiupdavo
kokią lazdą ar tvoros mietą ir trinkteldavo kur nors per minkštą
vietą savo neprieteliams. Moteriškės dar sumaniau parodydavo savo
emocijas tiesiog pasikeldavo sijoną ir parodydavo viena kitai
nuogą užpakalį. Bet tai būdavo seniau, mūsų senelių ir prosenelių
laikais. Dabar tarpusavio santykiai aiškinami kur kas brutaliau,
smarkiau, praliejant kraują, netgi šaudantis, žudant. O nuogų užpakalių
galima pamatyti daug pilna jų televizijos ekranuose, bulvarinės
spaudos puslapiuose, jais mėgaujamasi striptizo klubuose
ir t.t.
|
|
Pamąstymai
apie lėktuvo avariją, naftą ir eurą
Lietuvos gyventojai, žiūrėdami televizijos laidas,
skaitydami spaudą, klausydamiesi politikų pasisakymų, susidarė nuomonę,
kad lėktuvas Su-27, jo avarija buvo iš anksto gerai apgalvota
ir Rusijos žvalgybos tarnybų suplanuota akcija. Tvirtinimas, kad
lakūnas majoras Valerijus Trojanovas neturėjo patirties, manau,
mažai ką gali įtikinti. Juk tai neeilinis Rusijos žvalgybos agentas.
Apie nepatirtį kalba mūsų gynybos ministras. Jam antrina kariuomenės
vadas. Beje, jų kalbos, kaip ir rusų lakūno V.Trojanovo, labai keitėsi.
Neaišku, kas juos privertė taip elgtis. Mūsų valstybės vadovų ar
svetimųjų spaudimas?
|
|
Džiaugiuosi
XXI amžiaus penkiolikos metų sukaktimi
XXI amžių skaitau nuo pat pirmųjų metų iki šiol.
Žinoma, kas mane domina. Bet nebuvo nė vieno numerio, kurio nesu
turėjęs savo rankose. O per tiek laiko paskelbta tikrai daug ir
to, ko kitur nerasi. Norintieji rado ir komplektuose
ras.
|
|
Prieškario
moksleiviai šauliai
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva turėjo kovoti
už savo nepriklausomybę su ja mėginusiais okupuoti bolševikais,
bermontininkais ir kt. Ši mums gyvybiškai svarbi kova buvo laimėta.
Tuo metu mūsų kariuomenę daugiausia sudarė savanoriai, dažnai beraščiai
ar mažaraščiai, paprasti, silpnai ginkluoti ir prastai apsirengę
kaimo berneliai. Tačiau jie buvo stiprūs dvasiškai. Ši dvasia dar
buvo išlikusi nuo žilos senovės, kai lietuviai labai mylėjo tėvynę
ir už ją kovojo negailėdami net gyvybės.
|
|