Džiaugiuosi XXI amžiaus penkiolikos metų sukaktimi
XXI amžių skaitau nuo pat pirmųjų metų iki šiol. Žinoma, kas mane domina. Bet nebuvo nė vieno numerio, kurio nesu turėjęs savo rankose. O per tiek laiko paskelbta tikrai daug ir to, ko kitur nerasi. Norintieji rado ir komplektuose ras.
Penkiolika atkurtos nepriklausomybės metų, o nematau dienraščio, kurį galėčiau laikyti savu. Juos pavartau atsitiktinai arba išgirdęs, kad esama ko nors, ką verta perskaityti. Nesu neskaitantis. Nuolat su žmona skaitome žurnalus Kultūros barai, Naujasis ŽidinysAidai, Genocidas ir rezistencija, Į laisvę, Bažnyčios žinios, laikraštį Baltijos kelias, pavartome Veidą, Ekstra, kokį kultūrinį savaitraštį
Pagal Ekspres-informaciją susirandame kiekvieną dominančią knygą. Tačiau didieji laikraščiai savo banalybėmis nusibodo.
Vieninteliame XXI amžiuje neatsisakau bendradarbiauti. Jeigu net kokiame kitame laikraštyje taip atsitiktų, jog man būtinai reikėtų į publikaciją reaguoti, atsakyčiau pirmiausia XXI amžiuje, o paskui tą numerį pasiųsčiau į ano verslovę. Arba, kitaip sakant, į redakciją.
Jums atvirai nurodau trūkumus ir pasidžiaugiu visu, kas gera. Linkiu sėkmingai eiti. Tarp Sovietų Sąjungos ir Europos Sąjungos yra Lietuva, ir mes, savuoju požiūriu joje kalbėdami tiesą apie abi, nirštantiems drįskime sąžiningai tarti: o ką ar nepatinka?
Jonas JUŠKAITIS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|