Prieškario moksleiviai šauliai
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva turėjo kovoti už savo nepriklausomybę su ja mėginusiais okupuoti bolševikais, bermontininkais ir kt. Ši mums gyvybiškai svarbi kova buvo laimėta. Tuo metu mūsų kariuomenę daugiausia sudarė savanoriai, dažnai beraščiai ar mažaraščiai, paprasti, silpnai ginkluoti ir prastai apsirengę kaimo berneliai. Tačiau jie buvo stiprūs dvasiškai. Ši dvasia dar buvo išlikusi nuo žilos senovės, kai lietuviai labai mylėjo tėvynę ir už ją kovojo negailėdami net gyvybės. Ir lietuvių liaudies dainose dažnai sakoma, kaip bernelis, palikęs savo tėvelius ir mylimą mergaitę, išjoja į karą ginti savo tėvynės nuo priešų ir neretai žūva. Šią stiprią meilės Lietuvai dvasią buvo galima pajusti nedideliame Prienų miestelyje jau 1927 metais susikūrusiame labai gausiame moksleivių šaulių būryje. 1928 metais buvo net keturiasdešimt du šauliai, iš jų net devynios mergaitės. Sunku patikėti, kad tiek patriotiškai nusiteikusių moksleivių tada buvo nedideliame Prienų mieste. Tik remdamiesi tokiu patriotiškai nusiteikusiu jaunimu ir kitais į juos panašiais žmonėmis, Lietuva tada per nepilnus 20 metų padarė milžinišką pažangą visose gyvenimo srityse.
Nežinia, kaip susiklostė jų likimai, ar dabar dar kas nors gyvas. Gali būti, kad nemažai jų už Lietuvą žuvo arba buvo nukankinti kalėjimuose, Sibiro lageriuose ir kitur. Buvę šauliai sovietų buvo laikomi labai pavojingais liaudies priešais. Dabar jau 15 metų esame nepriklausoma valstybė, tačiau nieko panašaus joje nerasi. Atvirkščiai, dabar skaitome, kad Lietuvos mokyklos turi būti depolitizuotos. Matyt, dėl to, kad norima iš jų išguiti patriotiškumą ir tėvynės meilę. Dabar sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors Lietuvos mokykloje būtų susiorganizavęs toks gausus šaulių būrys.
Antanas JANKAUSKAS
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|