|
Toks ilgas kovų kelias
Sukilėlio partizano Juozo Zavadsko mirties 30-osioms
metinėms
Šią vasarą teko lankytis Jurbarko rajone, Rokantiškėse, kur jau ne vienerius metus gyvena mano pusseserė Jolita. Ji šventė 60-ies metų jubiliejų. Po iškilmių apsilankėme Rokantiškių kapinėse, kur palaidoti pusseserės uošviai.
Man vaikščiojant po nedideles šios Žemaitijos vietovės kapinaites, žvilgsnis užkliuvo už vieno kapo paminklo, ant kurio buvo užrašas: Sukilėlis, partizanas Juozas Zavadskas (1908-1975). Ir tik jau vėliau iš pusseserės Jolitos kaimynų, kurie čia gyveno jau ne vieną dešimtmetį, apie sukilėlį ir partizaną J.Zavadską, kurio kapą atsitiktinai suradau Rokantiškių kapinėse, teko sužinoti daug įdomaus.
Juozas Zavadskas gimė 1908 metais Baltriškių kaime, Zarasų rajone, vidutinioko ūkininko šeimoje. Čia užaugo ir, kiek pasimokęs, pasiliko tėvų ūkyje. Vėliau, tėvams mirus, sukūrė šeimą, pasistatė naujus namus, turėjo parduotuvę. Taip pat aktyviai dalyvavo šaulių veikloje. Kada 1940 metais sovietai okupavo Lietuvą, ieškojo draugų, kad galėtų priešintis naujai valdžiai. 1941 metų kovo pabaigoje J.Zavadskas su reikalais lankėsi Zarasuose ir atsitiktinai sutiko savo seną pažįstamą, kuris, pasirodo, buvo Lietuvos laisvės armijos Zarasų komisaras. Tai jo jaunystės draugas Kazys Zaleckis. Iš jo Juozas sužinojo, kad Baltriškėse buriasi sovietinės valdžios išblaškyti šauliai. Taip dar 1941 metų pavasarį J.Zavadskas Baltriškėse subūrė nemažą sukilėlių būrį, kuris saugojo kelius, tiltus. Šiame būryje buvo per 40 sukilėlių, kurie nuolat veikė Vencavo-Naujasodžio Baltriškių-Steponiškių apylinkių ruože.
Dar prieš suburdamas sukilėlių būrį, J.Zavadskas dairėsi, kur surasti sau tinkamą pavaduotoją. Ir staiga jis prisiminė dar 1919 metų savanorį Alfonsą Mėlynį, kuris tuo metu gyveno gretimame Kunotų kaime.
A.Mėlynis gimė Zarasų rajone, Jakunčionių kaime. 1918 metais pradėjo karinę tarnybą eiliniu kareiviu Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulke. Tarnavo žvalgu 4-oje žvalgų kuopoje. O pirmąjį apdovanojimą Vyčio kryžių pelnė 1919 m. rugpjūčio 24 d. kovose su bolševikais netoli Galminų kaimo Zarasų apskrityje. Antrą apdovanojimą jis gavo 1920 m. spalio 3 d. mūšyje ties Perloja. A.Mėlynis saugumiečių buvo areštuotas 1947 m. birželio 9 d. Prieš tai, 1941-1943 metais, buvo Antalieptės nuovados policininkas, o 1943-1945 metais Naujasodžio apylinkės seniūnas. A.Mėlynis 1948 m. sausio 15 d. nuteisiamas 25 metams lagerio. Tačiau Mordovijos lageryje savanoris sukilėlis išbuvo truputį daugiau nei metus: dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir kankinimų A.Mėlynis mirė 1949 m. rugpjūčio 24 d.
.J.Zavadskas ne tik 1941 metais vadovavo sukilėlių būriui, bet ir buvo Antalieptės pagalbinės policijos skyriaus vadu. Kai sovietų kariuomenė 1944 metais artėjo prie Lietuvos, jis su grupe draugų pasitraukė į Žemaitiją ir kovojo Tėvynės apsaugos rinktinėje. Tačiau 1944 m. spalio 7 d. Tėvynės apsaugos rinktinės būrys pralaimėjo mūšį prie Sedos. J.Zavadskas, atskirtas nuo savųjų grupės, grįžo į tėviškę ir gyveno nelegaliai.
Bet jis buvo ne toks žmogus, kuris sėdi sudėjęs rankas, kai aplinkui jau virė partizaninis karas su okupantais. Todėl 1950 metų gegužę įstojo į Audros partizanų būrį, kuris tuomet veikė Užpalių valsčiuje, ir buvo šio būrio vado Jono Abukausko pavaduotojas. Dalyvavo ne vienoje kovinėje operacijoje. 1952 m. spalio 17 d. su užduotimi lankydamasis Vilniuje J.Zavadskas saugumiečių buvo suimtas ir 1953 m. sausio 26 d. Pabaltijo karinės apygardos karinio tribunolo nuteistas aukščiausia bausme sušaudymu. Tačiau vėliau jam bausmė pakeičiama 20 metų kalėjimo.
Iškankintas ir be sveikatos J.Zavadskas grįžo iš Mordovijos bei Karagandos lagerių tik 1972 metais ir ilgai jau negyveno. Mirė 1975 m. lapkričio 6 d.
Alfonsas ZUBRECKAS
© 2005 "XXI amžius"
|