|
Atidavęs duoklę protėvių tėvynei
M.Dobužinskio gimimo 130-osioms metinėms
Petras KATINAS
Šiemet Lietuvos kūrybinė visuomenė parodomis, mokslinėmis konferencijomis mini įžymaus scenografo, grafiko ir tapytojo, daug prisidėjusio prie Lietuvos meno ir kultūros puoselėjimo, Mstislavo Dobužinskio gimimo 130-ąsias metines. Tai buvo išties nepaprasta asmenybė. Ir ne tik dėl jo kūrybinės veiklos. M.Dobužinskio protėviai buvo Lietuvos bajorų ukmergiškių giminė, žinoma dar nuo XVI amžiaus. Todėl pats M.Dobužinskis, nors ir pernelyg nesureikšmindamas savo mėlynojo kraujo, dažnai pabrėždavo esąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus.
M.Dobužinskis gimė 1875 m. rugpjūčio 15 d. Novgorode, rusų generolo Valerijano Dobužinskio šeimoje, ir iš tėvo jau vaikystėje daug girdėjo apie Lietuvą ir jos istoriją. Todėl dar mokydamasis Vilniaus gimnazijoje ir Peterburgo universiteto Teisės fakultete bei tuo pat metu lankęs garsiąją tapybos studiją, daug kartų lankėsi Lietuvoje ir piešė jos architektūrinius, istorinius paminklus, bažnyčias, peizažus. Ypač M.Dobužinskį domino Vilniaus ir Kauno senosios architektūros paminklai, pilių griuvėsiai, senamiesčių gatvelės. Baigęs mokslus Peterburge, 1899-1901 metais meno studijas tęsė Miunchene ir jau nuo 1902-ųjų dalyvaudavo beveik visose rusų menininkų parodose, ypač Meno pasaulio (Mir iskustva) grupės dailininkų. Jo darbai iki pat bolševikų perversmo buvo demonstruojami didžiausiuose Vakarų Europos meno ir kultūros centruose Romoje, Paryžiuje, Berlyne, Milane, Leipcige, Venecijoje. Bet labiausiai dailininkas išgarsėjo savo dekoracijomis ne tik Maskvos ir Peterburgo, bet ir Paryžiaus, Drezdeno bei kituose Europos teatruose. Todėl Kauno valstybės teatrui labai pasisekė, kad 1929 metais persikėlęs gyventi į savo istorinę tėvynę Lietuvą M.Dobužinskis sukūrė dekoracijas ne tik klasikinių operų ir baletų spektakliams, bet ir lietuvių autorių operoms bei dramoms. Tarp jų operai Radvila Perkūnas, P.Vaičiūno dramai Aukso gromata, A.Vienuolio pjesei 1831. Iš viso Kauno valstybės teatrui jis sukūrė per 40 dekoracijų geriausiems to meto teatro pastatymams. Be to, jo privačioje meno studijoje mokėsi daug būsimų garsių Lietuvos dailininkų. Būdamas vienas iš Ars dailininkų grupės steigėjų ir narių, M.Dobožinskis kartu su kitais lietuvių dailininkais, sukūrusiais Ars operą, J.Mikėnu, J.Petrėnu-Taruliu, P.Galaune, A.Galdiku, A.Samuoliu, V.Vizgirda, daug prisidėjo prie Lietuvos dailės suklestėjimo.
Būtina priminti ir tai, jog M.Dobužinskis per 1929-1939 metų gyvenimo Lietuvoje laikotarpį labai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Jis buvo 1930 metais Lietuvos ministrų kabineto sudarytos Heraldikos komisijos valstybės ženklui nustatyti komisijos narys. Taip pat daugelio kitų komisijų senovės paminklų apsaugos bei jų restauravimo klausimais narys. Ypač pažymėtina 1933-iaisiais jo parašyta studija Vytis. Tai studija apie Vytį seną tradicinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolį. Šios studijos pirmąjį egzemplioriaus rankraštį M.Dobužinskis dedikavo prezidentui Antanui Smetonai su tokiu užrašu: Jo Ekscelencijai ponui A.Smetonai. Su aukšta pagarba. Autorius. 1933 m. kovo 15 d.. Ši studija buvo išleista 1933 metais prof. A.Janulaičio redaguotos Praeities bibliotekos serija. Studijoje, remiantis daugybe istorinių šaltinių bei lenkų, vokiečių, rusų, čekų heraldikos tyrinėtojų ir mokslininkų duomenimis, išsamiai išdėstyta Lietuvos Vyties atsiradimo istorija nuo XVI amžiaus, siekiant nušviesti Lietuvos herbo klausimus istorijos ir heraldikos požiūriu.
Kaip tik M.Dobužinskis 1912 metais atvykus į Peterburgą dar niekam nežinomam M.K.Čiurlioniui čia surengė jo kūrinių parodą, sukėlusią didelį meno visuomenės susidomėjimą. Ir 1939-aisiais atvykęs į JAV M.Dobužinskis nepamiršo Lietuvos. 1940 metais Niujorke ir kituose JAV miestuose surengtose savo kūrinių parodose dailininkas eksponavo keletą lyriškų Lietuvos peizažų. Mirė M.Dobužinskis Niujorke 1957 metais, o palaidotas Paryžiuje, kur ilsisi jo tėvo generolo V.Dobužinskio palaikai.
Su Lietuva glaudžiai susijęs ir M.Dobužinskio sūnus Vsevolodas, irgi dailininkas scenografas. 1930-1937 metais Kauno valstybės teatre sukūrė dekoracijas spektakliams Ibseno Visuomenės priešai ir Lietuvos rašytojo bei diplomato Igno Šeiniaus Diplomatai. Be to, sukūrė interjerus garsiems to meto Kauno kino teatrams Forum ir Daina, populiariai Monikos kavinei bei tautodailės dirbinių parduotuvei Marginiai. Po karo Vsevolodas glaudžiai bendradarbiavo su lietuvių išeivija, atsidūrusia Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklose. Tarp jų buvo daug Vsevolodo draugų ir bičiulių. V.Dobužinskio rūpesčiu 1945 metais, vos nuaidėjus paskutinėms Antrojo pasaulinio karo salvėms, Viurcburge buvo surengta didelė lietuvių meno paroda.
Teko girdėti iš kai kurių, ypač LSSR laikų nusipelniusių meno veikėjų postringavimų apie M.Dobužinskį. Atseit jeigu jis nebūtų išvykęs iš Lietuvos, tai po išvadavimo jis būtų daug prisidėjęs prie realistinio tarybinio meno kūrimo ir vystymo. Tai dar vienas sovietinių laikų besiilginčiųjų sovietinių stabų lipdytojų bei jų portretų piešėjų prasimanymas. Neabejotina viena: jis būtų susilaukęs tokio pat likimo kaip ir jo tėvynainis prof. Levas Karsavinas, 1948 metais ištremtas iš Lietuvos ir kankinio mirtimi miręs Abezės lageryje.
© 2005 "XXI amžius"
|