Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Varšuva:
patriotizmas, liustracija ir dekomunizacija
Petras KATINAS
|
Naujasis Lenkijos premjeras
Kazimežas Marcinkievičius
EPA-ELTA nuotrauka
|
Lapkričio 10 dieną Lenkijos Seimo Žemieji rūmai
patvirtino jau 12-ąją šalies vyriausybę po komunistinio režimo žlugimo
1989 metais. Dar prieš balsavimą buvo visiškai aišku, kad buvę sąjungininkai
per parlamento rinkimų kampaniją Pilietinė platforma ir Įstatymo
ir teisingumo partija, bent jau dabar, pasuko skirtingais keliais.
Vyriausybę sudarė labai konservatyvia vadinama Įstatymo ir teisingumo
partija. Tiesa, į vyriausybės sudėtį buvo įtraukti du artimi Pilietinei
platformai žmonės sveikatos apsaugos ministru tapo žinomas kardiologas
Zbignevas Beliga, anksčiau gana griežtai kritikavęs Įstatymo ir
teisingumo partijos programą. Regionų vystymo ministerijai vadovaus
irgi garsėjanti gana liberaliomis pažiūromis buvusi Verslo vystymo
agentūros viceprezidentė Gražyna Gesicka.
|
|
Vatikanas
ir Rusija: santykių problemos bei viltys
Arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizito Maskvoje vertinimai
Mindaugas BUIKA
Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus
arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizitas Maskvoje paskutinėmis spalio
mėnesio dienomis visuotinai buvo įvertintas kaip dar viena pastanga
gerinti Šventojo Sosto ir Rusijos valstybės bei vietinės Katalikų
Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios santykius. Plačiai cituotuose
arkivyskupo Dž.Lajolo, kurio pareigos atitinka užsienio reikalų
ministro postą, interviu rusų katalikų žiniasklaidai buvo pažymėtas
poreikis įtvirtinti visaverčius Vatikano ir Rusijos diplomatinius
santykius ir užtikrinti Rusijos katalikų bendruomenei prideramą
vietą šalies visuomenės gyvenime. Svečias iš Romos taip pat vadovavo
šv. Mišioms, kuriomis Maskvos katalikų katedroje buvo užbaigtos
vietos diecezijos Eucharistijos kongresas.
|
|
Nepasiklydęs
tarp skaičių, formulių ir ideologijų
Akademiko Broniaus Grigelionio gimimo 70-osioms
metinėms
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
Akademikas Bronius Grigelionis
(viduryje) su kolegomis
matematikais, kilusiais iš Pasvalio,
prof. V.Bagdonavičiumi
ir doc. Antanu Apyniu Pasvalio
P.Vileišio gimnazijoje
Nuotrauka iš asmeninio akademiko
Broniaus Grigelionio archyvo
|
Prieš septyniasdešimt metų vėlyvą rudenį Igno
Grigelionio (1894-1973) ir Onos Valeikaitės-Grigelionienės (1905-1986)
šeimoje, gyvenusioje Iciūnų kaime (Pasvalio r.), gimė berniukas,
Vaškų Šv. Juozapo bažnyčioje pakrikštytas. Tėvai užaugino devynis
vaikus, sveikus, gabius, darbščius žmones. Keturi iš jų jau mirę,
gyvenimu tebesidžiaugia penki.
Ši gausi, darni, darbšti, religinga šeima gyveno
patriotinėmis nuostatomis. Tėvo jaunystė sutapo su Lietuvos nepriklausomybės
kovų laikotarpiu. Jis buvo Vaškų būrio partizanas, kovojęs su bolševikais
ir bermontininkais.
|
|
Paminklinis
akmuo knygnešiui
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Paminklą šventina
kun. Virgilijus Dudonis
Autoriaus nuotraukos
|
Spalio 28 dieną Kaune, šalia Ąžuolo katalikiškos
vidurinės mokyklos, nedidelėje aikštėje, atidengtas paminklinis
akmuo knygnešiui Mykolui Račkui (1866-1937). Į paminklo atidengimo
šventę atvyko gausus būrys garbių svečių: Kauno miesto vicemeras
Kazimieras Kuzminskas, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros
komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas, Šilainių parapijos klebonas
mons. Lionginas Vaičiulionis, knygnešio M.Račkaus vaikaitė Lietuvos
knygnešių draugijos pirmininkė doc.Irena Kubilienė, knygnešio K.Akelaičio
duktė Laima Akelaitytė, Ąžuolo katalikiškos mokyklos moksleiviai,
pedagogai, paminklinio akmens statybos iniciatoriai ir jo statytojai,
Šilainių bendruomenės nariai ir vadovai.
|
|
Kelias
į niekur
|
Stasys Šačkus (1907-1985)
1945-1955 metais kalėjo Komijoje;
buvo lengvaatletis, 1937 metų
Europos krepšinio čempionas
|
Daugiausia buvo bendrojo režimo lagerių
Gyvenimo sąlygos bendrojo režimo lageryje nebuvo
labai sunkios. Iš bado čia nemirdavo, nors daug žmonių sirgo ir
mirdavo nuo ligų maisto produktuose katastrofiškai neužtekdavo
vitaminų. Mirtingumas lageriuose buvo mažesnis už bendrąjį gulago
vidurkį. Ir vis dėlto lagerio režimas žmones neretai pastūmėdavo
į visišką beviltiškumą ir drąsesni kaliniai ryždavosi iš lagerių
bėgti. Bėgliai neturėjo jokių galimybių išsiveržti į laisvę: aplink
šimtus kilometrų tyvuliavo pelkės, jokių kelių, o retose gyvenvietėse
jų laukdavo čekistų pasalos. Sugautus kalinius bausdavo žiauriausiais
būdais, pavyzdžiui, vasarą nurengtus nusikaltėlius pastatydavo
pririštus prie sargybos bokštelių, kad juos sugeltų mašalai. Per
keletą valandų žmogus, netekęs daug kraujo, mirdavo.
|
|
|