|
Vatikanas ir Rusija: santykių problemos bei viltys
Arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizito Maskvoje vertinimai
Mindaugas BUIKA
Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus arkivyskupo
Džiovanio Lajolo vizitas Maskvoje paskutinėmis spalio mėnesio dienomis
visuotinai buvo įvertintas kaip dar viena pastanga gerinti Šventojo
Sosto ir Rusijos valstybės bei vietinės Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių
Bažnyčios santykius. Plačiai cituotuose arkivyskupo Dž.Lajolo, kurio
pareigos atitinka užsienio reikalų ministro postą, interviu rusų
katalikų žiniasklaidai buvo pažymėtas poreikis įtvirtinti visaverčius
Vatikano ir Rusijos diplomatinius santykius ir užtikrinti Rusijos
katalikų bendruomenei prideramą vietą šalies visuomenės gyvenime.
Svečias iš Romos taip pat vadovavo šv. Mišioms, kuriomis Maskvos
katalikų katedroje buvo užbaigtos vietos diecezijos Eucharistijos
kongresas.
Visaverčių diplomatinių santykių reikšmė
Arkivyskupą Dž.Lajolą vizitui į Maskvą buvo pakvietę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris Vatikane lankėsi birželio mėnesį. Mano vizito pagrindinis tikslas buvo išsamiau išsiaiškinti Rusijos vyriausybės poziciją ir požiūrį į įvairias tarptautines problemas ir priminti Šventojo Sosto nuostatas dėl jų, sakė Vatikano diplomatijos vadovas spalio 28 dieną duotame interviu Rusijos katalikų laikraščiui Sviet Evangelija. Tai ir suprantama: Vatikano siekis daryti įtaką globaliniams, ypač taikos ir paramos skurstančioms tautoms uždavinių sprendimams yra gerai žinomas ir pozityviai priimamas tarptautinėje plotmėje. Pokomunistinė Rusija savo ruožtu stengiasi išlaikyti ir sutvirtinti vienos didžiųjų pasaulio valstybių statusą, todėl jos diplomatinė partnerystė su didelį moralinį bei politinį autoritetą turinčiu Šventuoju Sostu yra abipusiškai naudinga.
Tačiau pirmoji problema yra ta, kad Vatikanas ir Rusija iki šiol neturi tarpusavio visiškų diplomatinių santykių ambasados arba nunciatūros lygmeniu. Štai tuo metu, kai arkivyskupas Dž.Lajolas lankėsi Maskvoje, popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė ką tik paskirtą naująjį Rusijos diplomatinį atstovą Vatikane Nikolajų Sadčikovą. Tačiau šio susitikimo metu skiriamieji raštai Šventajam Tėvui nebuvo įteikti, nes N.Sadčikovas neturi ambasadoriaus statuso ir tėra tik ypatingasis diplomatinis atstovas. Kai Šventasis Sostas ir tuometinė Sovietų Sąjunga 1990 metais užmezgė ypatingos prigimties tarpusavio santykius, jie tokie su Rusija liko iki šiol. Panašius ypatingus santykius Vatikanas dar palaiko su Palestinos išsivadavimo organizacija, kuri nėra valstybė, tuo tarpu Rusija valstybė ir dar su pretenzijomis vadintis didžiąja.
Todėl tokia padėtis yra nepatenkinama, nes neatitinka to svorio, kurį Šventasis Sostas priskiria ryšiams su Maskvos vyriausybe, kalbėjo minėtame interviu arkivyskupas Dž.Lajolas. Jis priminė, kad Vatikanas normaliu nunciatūrų arba ambasadų lygmeniu diplomatinius santykius palaiko net su 174 pasaulio valstybėmis, taip pat turi savo nuolatinius atstovus dvidešimtyje svarbiausių tarptautinių organizacijų. Arkivyskupas Dž.Lajolas reiškė įsitikinimą, kad abi pusės, tai yra Rusija ir Šventasis Sostas, turi dėti pastangas dėl savo ryšių normalizavimo į visiškus diplomatinius santykius.
Katalikų bendruomenė reikalauja savo teisių
Kitas klausimas, kuris yra svarbus Vatikano ir Rusijos Federacijos santykių objektas, yra daugelio šimtmečių senumo ir daug kančių toje istorijos eigoje patyrusios Rusijos katalikų bendruomenės padėtis valstybinėje sistemoje ir visuomenėje. Interviu Sviet Evangelija arkivyskupas Dž.Lajolas sakė, kad apie 600 tūkstančių narių tarp 144 milijonų šalies gyventojų turinti Rusijos Katalikų Bažnyčia yra maža kaimenė ir jokiu būdu nenori varžytis dėl įtakos su Rusijos tikinčiųjų daugumą turinčia Stačiatikių Bažnyčia, tradiciškai vyraujančia rusų tautoje ir jos istorijoje.
Tačiau, remiantis žinomais tarptautinės teisės dokumentais, 1948 metų Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir 1966 metų Tarptautine pilietinių ir politinių teisių konvencija, Rusijos katalikų bendruomenė reikalauja, kad jos atžvilgiu būtų taikomas vienodo orumo ir vienodos laisvės principas, kaip ir kitoms tradicinėms šalies konfesijoms. Vadinasi, Katalikų Bažnyčiai Rusijoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos savo religiniam tikėjimui bei liudijimui išreikšti ir pagal savo kanoninius įstatymus likti katalikiškoje vienybėje su Romos popiežiumi ir Visuotine Bažnyčia.
Arkivyskupas Dž.Lajolas pažymėjo, kad Rusijos katalikų bendruomenė yra visos šalies visuomenės integrali dalis, todėl neturėtų būti ignoruojama svarbių jos gyvenimui ir misijai valstybinių institucijų, pavyzdžiui, prie valstybės prezidento veikiančios Rusijos tarpreliginės tarybos. Dabar į šią tarybą įeina tradicinėmis pripažintų stačiatikių, musulmonų, judėjų ir budistų konfesijų atstovai, o katalikai jos darbe nedalyvauja, nes neturi tradicinės denominacijos statuso ir taip yra siaurinamos jų ekonominio bei tarpreliginio dialogo galimybės. Vatikano atstovas reiškė viltį, kad Rusijos katalikai kartu su kitomis religinėmis bendruomenėmis galės dalyvauti dabar formuojamuose Viešuosiuose rūmuose, kad dar labiau galėtų prisidėti prie Rusijos visuomenės augimo.
Bendros kalbos stygius sprendžiant sunkumus
Be abejonės, kaip ir kiekvieno Vatikano atstovo vizito Rusijoje, taip pat ir Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriaus arkivyskupo Dž.Lajolo apsilankymo Maskvoje svarbi tema buvo tarpbažnytiniai santykiai tarp Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių, kuriuos jis aptarė savo susitikimuose tiek su visais keturiais Rusijoje ganytojišką tarnystę atliekančiais katalikų vyskupais, tiek su vienu iš įtakingų Maskvos patriarchato vadovų metropolitu Kirilu, kuris yra atsakingas už Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ekumeninius santykius ir yra pagrindinis derybų su Vatikanu partneris. Kitame interviu katalikų žinių agentūrai Blagovest-Info, aptardamas šį dialogo klausimą, arkivyskupas Dž.Lajolas sakė, kad abi Bažnyčios stengiasi nuoširdžiai pripažinti ir paklusti vienintelio Viešpaties, Jėzaus Kristaus, valiai.
Tačiau taip pat su visa tiesa ir nuolankumu tenka pripažinti, kad santykiai tarp Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios Rusijoje kuri yra didžiausia Bažnyčia tarptautinėje stačiatikybės terpėje yra paženklinti sunkumų. Svarbiausia problema šiuose santykiuose yra tai, jog Maskvos patriarchas į Katalikų Bažnyčios apaštalavimą Rusijoje žiūri kaip į vadinamąjį prozelitizmą tradiciškai stačiatikiams priklausančioje šalyje, kurią jis laiko savo kanonine teritorija. Katalikų Bažnyčia tuo tarpu pabrėžia, kad ji iš principo atmeta prozelitizmo politiką, tai yra bandymą į savo gretas prisivilioti stačiatikius tikinčiuosius. Kita vertus, yra privalu gerbti kiekvieno individo sąžinės laisvę ir sąmoningą apsisprendimą, jeigu jis nori tapti Katalikų Bažnyčios nariu. Ši nuostata tuo labiau svarbi per daugelį ateistinio komunizmo valdymo dešimtmečių nukrikščionėjusioje Rusijoje, kurioje daugelis žmonių iš naujo atranda ir renkasi savo tikėjimą.
Arkivyskupas Dž.Lajolas savo minėtame interviu žinių agentūrai Blagovest-Info pripažino, kad abipusiai sunkumai santykiuose tarp Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių Rusijoje susidarė dėl skausmingo negebėjimo rasti bendros kalbos esamų nuostatų skirtumams aiškinti ir jiems išspręsti. Jis pabrėžė, jog kiekvienu atveju Katalikų Bažnyčia Rusijoje kartu su Popiežiaus atstovu Maskvoje visada yra pasirengusi bendrai su Stačiatikių Bažnyčia ieškoti nesutarimo, kartais ir nesupratimo priežasčių ir bandyti ieškoti sprendimo Šventosios Dvasios pagalba. Aš esu įsitikinęs, kad nėra neišsprendžiamų problemų, jeigu mes leisimės būti vadovaujami Evangelijos, tvirtino Vatikano diplomatijos vadovas.
Popiežiaus vizitui reikia gerai pasirengti
Arkiv. Dž.Lajolas buvo paklaustas ir dėl daugelį dominančio klausimo apie galimą popiežiaus Benedikto XVI apsilankymą Rusijoje ir susitikimą su Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Balandžio mėnesį miręs popiežius Jonas Paulius II atvirai kalbėdavo apie savo svajonę apsilankyti pas daug iškentėjusius Rusijos tikinčiuosius, tačiau to negalėjo įgyvendinti dėl vizitui prieštaravusios Maskvos patriarchato vadovybės. Dabartinis Šventasis Tėvas, kuris Rytų krikščionybei rodo ypatingą palankumą ir nuolat pabrėžia, kad krikščionių vienybė yra fundamentalus jo pontifikato prioritetas, taip pat norėtų aplankyti Rusijos katalikus ir stačiatikius, tačiau apie tokio vizito galimybę dabar kalbama su tam tikru nuosaikumu.
Spalio mėnesį dalyvavęs Romoje vykusioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje Maskvos katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius žurnalistams kalbėjo, jog popiežius Benediktas XVI nori susitikti su patriarchu Aleksijumi, tačiau jis neturi jokios informacijos apie galimus pasirengimus tokiam susitikimui. Melskimės, kad susitikimas tarp Popiežiaus ir Aleksijaus II įvyktų kuo greičiau, sakė Maskvos katalikų ganytojas. Šis įvykis leistų mums užversti praeities puslapį ir atverti santykių tarp abiejų Bažnyčių naują erą. Jis taip pat priminė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio iškeltą idėją surengti katalikų ir stačiatikių bendrą sinodą, kurią palaiko Šventasis Tėvas ir kuri susilaukė gyvo atgarsio ir tarp Maskvos stačiatikių hierarchų.
Pats kardinolas V.Kasperis spalio 25 dieną Romoje vykusioje spaudos konferencijoje pastebėjo, kad nors derybose su Rusijos stačiatikiais yra padaryta tam tikra pažanga, tačiau mažai tikėtina, jog ateinančiais 2006 metais popiežius Benediktas XVI galėtų apsilankyti Maskvoje ir susitikti su patriarchu Aleksijumi II. Nors šis susitikimas, kaip ir popiežiaus Jono Pauliaus II atveju, visada yra pageidaujamas, tačiau dėl Maskvos patriarchato keliamų išankstinių sąlygų, ypač dėl minėtojo prozelitizmo, sunku tikėtis, kad tai greitai įvyks. Kardinolas V.Kasperis kaip naują žingsnį katalikų ir stačiatikių santykiuose įvardija Rusijos Stačiatikių Bažnyčios sprendimą pagaliau paskirti savo atstovą į Tarptautinę katalikų ir stačiatikių teologų komisiją, kurios susitikimas po šešerių metų pertraukos, 2006-aisiais, numatytas surengti Serbijoje. Čia didžiausias nesutarimų objektas yra vertinimas Rytų Katalikų Bažnyčių, kurios išlaikė stačiatikiams būdingą liturginę tradiciją, tačiau yra vienybėje su Roma.
Atsakydamas į klausimą dėl galimo Popiežiaus vizito į Rusiją, arkivyskupas Dž.Lajolas kalbėjo, kad šis vizitas būtų labai reikšmingas ir svarbus ekumeninis įvykis, tačiau jam turi būti pasirengta su dideliu rūpestingumu. Jis priminė Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Andželo Sodano anksčiau išsakytą pastabą, jog reikia, kad Popiežiaus apsilankymas Rusijoje turėtų aiškų dvasinį pagrindą ir sustiprintų viltį ne tik Rusijos katalikams, bet ir kitiems krikščionims bei kitų religijų išpažinėjams ir netaptų dar vienu įtampos šaltiniu. Nemanau, kad popiežius Benediktas XVI galėtų vykti į kelionę, kurioje, užuot prisidėjęs prie geresnio supratimo ir sutarimo tarp krikščionių, jis taptų dar vienu nepasitenkinimo motyvu, sakė arkivyskupas Dž.Lajolas.
Eucharistija piligrimystės duona
Spalio 30 dieną Maskvos Dievo Motinos katalikų katedroje arkivyskupas vadovavo sekmadienio šv. Mišių celebracijai, kuriomis buvo užbaigtas tris dienas vykęs Maskvos arkivyskupijos Eucharistijos kongresas tema Eucharistija yra priimama ir duodama gyvybė; ji yra bendra viltis. Kaip nurodė Vatikano radijas, arkivyskupas Dž.Lajolas pasakytoje homilijoje sutelkė dėmesį į fundamentalų ryšį tarp Eucharistijos ir krikščioniškos vilties. Jis sakė, kad Eucharistija yra piligrimų duona, kuri mūsų žemiškoje kelionėje padeda suprasti tai, kas turi absoliučią vertę mūsų gyvenimui, ir tai, kas neturi jokios vertės.
Eucharistija pripildo mus vienintele meile ir tik ji viena gali numalšinti keliaujančių širdžių alkį ir troškulį, pabrėžė arkivyskupas. Eucharistija yra mūsų piligrimystės džiaugsmas: nepaisant visų sunkumų, piligrimų širdyse išlieka tikslas, nes su krikščionimis keliauja Viešpats Jėzus, kuris pats yra tikslas ir gyvenimas. Jis taip pat kalbėjo, kad gauta Eucharistijos dovana gyvenime piligrimas turi dalytis ir su kitais: taip iškyla socialinė Eucharistijos reikšmė, skatinanti karitatyvinei veiklai.
Iškilmingoje procesijoje su Švč. Sakramentu prie Maskvos katedros dalyvavo atskiros ispanų, portugalų, korėjiečių, prancūzų ir kitos įvairiatautės diecezijos tikinčiųjų grupės. Arkivyskupas T.Kondrusievičius į šventovę susirinkusius maldininkus pasveikino daugiau kaip dešimčia kalbų. Iškilmių išvakarėse kunigystės šventimus gavo vietos ispanų bendruomenei priklausantis diakonas, kuris tapo Maskvos arkivyskupijos kunigu. Dalydamasis savo kelionės į Rusiją įspūdžiais, arkivyskupas Dž.Lajolas Vatikano radijui sakė, kad didžiausia Rusijos katalikų problema yra kunigų, kurių didžioji dauguma yra užsieniečiai, stygius.
© 2005 "XXI amžius"
|