Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pašaukei, pašventei, pasiuntei Lietuvos pašvęstojo gyvenimo kongresas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

VDU salėje vos tilpo pašvęstojo gyvenimo atstovai Autoriaus nuotraukos

Jungtinis įvairių kongregacijų vienuolių ansamblis parodė savo sugebėjimus

Kongreso svečiai (pirmoje eilėje iš kairės): prel. dr.Vytautas Vaičiūnas, mons. dr. Gintaras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Svečias iš Italijos tėvas Fabio Ciardis, OMI, nušvietė nauja varsa vienuolynų veiklą

Dr. Irena Vaišvilaitė kalbėjo apie vienuolijų raidą Lietuvoje.

Taip jau susiklostė, jog prieškariu ir po Antrojo pasaulinio karo pašvęstojo gyvenimo atstovai – vienuolės bei vienuoliai – nesurengė savo suvažiavimo dėl įvairiausių aplinkybių. Po karo vyko tikėjimo persekiojimas, ateizmo propaganda buvo brukama kiekviename žingsnyje, tad kada čia galvosi apie kongreso surengimą, jei nebuvo leidžiama katechizuoti vaikų, o kunigus už išsigalvotus nusikaltimus bausdavo laisvės atėmimu. Tik iškovojus laisvę ir nepriklausomybę vėl atgijo moterų ir vyrų pašvęstojo gyvenimo vienuolijų veikla. Šiuo metu Lietuvoje veikia 38 skirtingos moterų vienuolių kongregacijos. Seserų vienuolių yra apie 800. Tuo tarpu vyrų vienuolijų yra keturiolika, jose apie 200 brolių ir tėvų vienuolių.

Lietuvos pašvęstojo gyvenimo kongresas savo darbą pradėjo lapkričio 18 dieną Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje (Papilio g.5). Pirmoji darbo diena buvo skirta vienuoliams ir pasauliečių institutų nariams. Į kongreso atidarymo šventę atvyko garbūs svečiai – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, VDU Teologijos fakulteto dekanas prel. dr. Steponas Vytautas Vaičiūnas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretorius mons. dr. Gintaras Grušas, Jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ, svečias iš Italijos tėvas Fabio Ciardis, OMI, ir daug kitų garbių kunigų, seserų ir brolių vienuolių. Kongresas kviečiamas II Vatikano Susirinkimo dekreto „Perfektae Caritatis“, skirto vienuoliškam gyvenimui, 40-mečiui paminėti.

Kongresas prasidėjo specialia malda. Jo dalyviams ir svečiams buvo parodytas dokumentinis videofilmas apie Lietuvos vienuolijų plėtrą nuo XIII amžiaus iki šių dienų. Visų šiltai sutiktas tėvas italas F.Ciardis, OMI, papasakojo apie savo kelią į tikėjimą, į vienuolių luomą. Pokariu Italijoje buvo sunkūs laikai: ekonominė suirutė, materialiniai nepritekliai vargino žmones, mažai pašaukimų į kunigystę. Tačiau atsirado žmonių, kurie papildė seminaristų, vienuolių gretas. Tarp jų buvo ir svečias tėvas F.Ciardis, OMI.

Po forumo vyko pasirengimas liturgijai – šv. Mišios ir Vakarinei valandų liturgijai. Vėliau agapė, kurios metu įvairių kongregacijų vienuoliai turėjo puikią progą bendrauti tarpusavyje. Vėlai vakare vyko Naktinė valandų liturgija. Taip baigėsi pirmos dienos kongreso darbas.

Antroji kongreso diena, skirta visuomenei, lapkričio 19-ąją, šeštadienį, vyko Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S.Daukanto g. 28). Vestibiulyje buvo išdėstyta vienuolijų gyvenimo panorama. Informatyvūs nuotraukų stendai, įvairūs lankstinukai, skrajukės apie vienuolių gyvenimą praplėtė pasauliečių akiratį ir žinias apie vienuolių nuveiktus darbus, kasdienybę, maldas. Kas yra vienuoliškas gyvenimas? Tai ryžtas sekti Kristų ir liudyti Dievui teikiamą pirmumą gyvenant vienuolių bendruomenėje. Yra įvairių vyrų ir moterų vienuolijų. Kiekviena jų turi Dievo duotą dovaną – charizmą – ir ypatingą tikslą. Todėl vienuolių bendruomenės skiriasi savo dvasingumu, gyvenimo stiliumi, misija – atliekamais darbais. Visi vienuoliai paskiria savo gyvenimą Dievo ir Bažnyčios tarnystei, taip pat duoda neturto, skaistybės bei klusnumo įžadus. Visoms vienuolijoms svarbus bendruomenės, maldos ir tarnystės artimui išgyvenimas kiekvieną dieną. Ką veikia vienuoliai? Jie atlieka įvairius darbus: skelbia Evangeliją, teisingumu keičia neteisybę, padeda vargstantiesiems, auklėja, žadina viltį, grąžina orumą. Taip pat yra vadinamųjų kontempliacinių vienuolijų, kurios dirba savo vienuolynuose ir daug laiko skiria maldai už visą pasaulį. Vienuoliai gyvena bendruomenėse ir sudaro dvasinę šeimą. Svarbus jų laikas, praleistas kartu: meldžiantis, atliekant paprastus ūkio darbus, kartu sėdant prie stalo valgyti ar pasikalbėti apie dienos įvykius, pasidalyti patirtimi. Vienuoliai, kaip ir visi žmonės, ilsisi, skaito knygas, domisi pasaulio įvykiais, menais, kultūra, sportuoja, atostogauja. Kaip ir visi krikščionys, vienuoliai kasdien daug meldžiasi bendruomenėje ir asmeniškai tyloje apmąstydami Dievo Žodį ar garbindami Jį Švč. Sakramente. Visi vienuoliai Bažnyčios vardu meldžiasi liturgines valandas, kurios sudarytos iš psalmių, Dievo žodžio klausymosi ir užtarimo maldos. Kiekvienai vienuolijai būdinga vis kitokia maldų forma, bet visų maldų tikslas vienas – stiprinti ryšį su Dievu, įsiklausyti į Jo valią, melstis už Bažnyčią ir pasaulį.

Neseniai Merkinės seniūnijoje (Varėnos r.), Panaros kaime, pradėjo veiklą dar 1997 metais įsiūkurusi Pilnų namų bendruomenė. Tai naujai besikurianti katalikų vienuolija, vienijanti tikinčiuosius, trokštančius liudyti visų pirma atstumtiesiems ir nusivylusiems išganymo viltį, siekiančius nuolat atsinaujinti Dvasioje, subręsti krikščioniškam pašaukimui ir drauge tarnauti Katalikų Bažnyčios Lietuvoje atsinaujinimui. Bendruomenei suteiktas bažnytinio juridinio asmens statusas. Tai naujas reiškinys Lietuvoje. Analogiška vienuolija veikia Panevėžio vyskupijoje, Baltriškės kaime, pasivadinusi Tiberiados bendruomene. „Šį pavadinimą, – sako brolis Morkus, – mane paskatino pasirinkti pasakojimas apie Petrą, žengiantį vandeniu. Man sekti Kristumi – tai kvietimas vaikščioti Tikėjime“. Brolis Morkus Baltriškes atrado 1992 metų lapkritį Zarasų rajone. Jį sujaudino kaimo gyventojų priėmimas, tad jis paprašė leidimo susitikti su šio krašto vyskupu. „Vyskupui Juozui Preikšui patiko mūsų gyvenimo paprastumas bei darbas su šeimomis, ir jis paskatino mus įsikurti Baltriškėse“, – sakė brolis Morkus.

Arkivyskupas S.Tamkevičius savo pranešime „Pašvęstasis gyvenimas Bažnyčioje“ apžvelgė plačią vienuolių veiklą Lietuvoje, jų didelį indėlį į Bažnyčios gyvenimo įvairovę, į Lietuvos kultūros lobyną.

Vienuoliai jėzuitai, vadovaujami Protasevičiaus, įkūrė Vilniaus universitetą, garsiąją Žemaitijos Kražių gimnaziją. Švietimo, kultūros sklaida viduramžiais vyko vienuolių ir vienuolijų dėka. Užėjus raudonajam marui Lietuvoje šimtai kunigų, vienuolių buvo uždaryti į kalėjimus, tremiami į Sibirą. Visos vienuolijos buvo uždarytos, o vienuoliai persekiojami. Tačiau Dievo laiminami daugelis vienuolių sulaukė Lietuvos atgimimo, atkurto valstybingumo.

Dr. Irena Vaišvilaitė skaitė pranešimą „Pašvęstojo gyvenimo istorinė raida Lietuvoje“. Susirinkusieji sužinojo įdomų faktą – pirmasis vienuolis Lietuvoje (XIII a.) buvo karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas (Vaišelga). Tačiau jis buvo stačiatikių vienuolis. Šalia katalikybės visą laiką greta Lietuvoje buvo ir stačiatikybė. Buvo laikai, kai vienuolynai dažnai buvo naudojami moterų represijai: nepaklusnias didikes kilmingieji tėvai prievarta išsiųsdavo į vienuolynus. Atsitikdavo taip, jog didikų atžalos sąmoningai stodavo į vienuolyną, o kartu atsinešdavo ir nemažą savo piniginio kraičio dalį. Pavyzdys – viena Radvilų dinastijos atstovė. Lietuvos hierarchai 1909 metais parašė oficialų kreipimąsi kviesdami visas Europos vienuolynuose esančias vienuoles iš Lietuvos grįžti į tėvynę ir stiprinti patriotizmą, tikėjimą bei švietimą. Ypač daug šioje srityje nuveikė Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolės, vadovaujamos s.Marijos Kaupaitės. Ji verta beatifikacijos.

Daug nuveikė Kauno seserų benediktinių kongregacija. Jos atsikėlė į Lietuvą dar 1624 metais LDK didiko A.Skorulskio rūpesčiu. Jo prašymu, Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas III padovanojo Kauno seserims benediktinėms Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Turiningą videofilmą sukūrė ir suvažiavimo dalyviams parodė katalikiškų renginių metraštininkas Darius Ramanauskas. Tai pasakojimas apie didžiąją dalį Lietuvos įvairių pašaukimų, kongregacijų vienuolynų istorinę raidą, šiandieninę jų veiklą.

Svečias iš Italijos tėvas F.Ciardis, OMI, pateikė plačią panoramą „Vienuolinio gyvenimo įnašas į Europos kūrimą“. Europa buvo ir yra krikščioniška, tai turi pripažinti ir religijos priešai. Kongrese buvo kalbama apie pašvęstojo gyvenimo formas ir jų raišką Lietuvoje.

Kongresą vainikavo šv. Mišios, kurias koncelebravo Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius ir aštuoni kunigai, vienuoliai. Įspūdingai giedojo visi kongrese dalyvavę vienuoliai, svečiai, pasauliečiai.Kongresas patvirtino viltį, jog į Dievo karių gretas – kunigystę, vienuolijas stos nauji pašauktieji.

© 2005 "XXI amžius"