|
|
Komisijų
bumas
Paskutinis argumentas, kurio tarsi skęstantysis
šiaudo griebiasi Algirdas Brazauskas ir jo valdančiosios koalicijos
kolegos Premjero kėdei ir visai koalicijai išsaugoti, yra pastaruoju
metu plačiai išpopuliarinta tezė, neva Seimas sudaro pernelyg daug
komisijų. Atseit dėl to paralyžiuojamas viso Seimo darbas, tos komisijos
neatlieka savo paskirties, nes dažniausiai neatsako į joms iškeltus
klausimus ir t. t. Tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmasis
Seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas, apžvelgdamas penktosios kadencijos
Seimo darbą, lapkričio 14 dieną spaudos konferencijoje Seime informavo,
jog šios sudėties Seimo darbas kuo nors ypatingu nuo ankstesnių
kadencijų nesiskiria, tiek priimamų įstatymų, tiek posėdžių skaičiumi
per mėnesį. Č. Juršėnas šioje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog
laikinųjų komisijų gausa šios kadencijos Seimas iš tikrųjų išsiskiria
iš ankstesniųjų, tačiau nelaiko trūkumu. Pažymėjęs, jog šis Seimas
pasižymi taip pat itin mažu Seimo narių skelbiamų pareiškimų skaičiumi,
vicepirmininkas priminė, jog šie pareiškimai yra labai svarbus opozicijos
darbo instrumentas, kurio nederėtų ignoruoti. Dar galima būtų paminėti,
jog Č. Juršėnas pabrėžė, kad šis Seimas pasižymi didele savo narių
drausme dėl posėdžių lankymo jiems sunku būtų ką nors prikišti.
|
|
|
Apie
politikus guodėjus
Neseniai Atodangose buvo Vladimiro Laučiaus
rašinys, skelbiantis, kad Lietuvos politikoje nėra politikos. Politikai
esą virto ūkininkais, vadybininkais, guodėjais, kultūrininkais.
Guodėjais pavadinti tie politikai, kurie žmonėms šneka, kad nėra
labai blogai, kad darosi vis geriau, ir jie priešpriešinami su nerimą
keliančiais ir nuolatos sakančiais, kad yra labai blogai. Autorius
save ir grupę bendraminčių prisiskiria prie reikalingo (jų manymu)
nerimo žadintojų. Jie ir giria save dėl tokios veiklos, ir jau ima
teisintis. Nesiteisintų, jeigu būtų peikiami tik tendencingų politikų,
kurie esą neverti dėmesio. Jiems priekaištauja, kaip teigia straipsnio
autorius, tarsi neutralūs žmonės, kurie sako: negali būti, kad viskas
taip blogai, yra ir gerumų, tik jie nepastebėti. Tokie priekaištautojai
politikus trikdo, nes prieštarauja jų sumanymui: jei žmonės patys
save imasi guosti, koks tada nepolitikais virtusių politikų vaidmuo?
Bet išeitis rasta galima vėl skelbti savo pažiūras pagal savo
(arba kokių nors užsakovų) norus, o tikrovei leisti palūkėti negadinti
sumanytų planų.
|
|