| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
A.Merkel tapo Vokietijos kanclere
Naująja Vokietijos kanclere išrinkta Angela Merkel. 51 metų politikę Bundestagas antradienį ketveriems metams paskyrė vadovauti krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicinei vyriausybei. Ji buvo vienintelė kandidatė į šį postą. Už krikščionių demokratų partijos lyderę A. Merkel savo balsus atidavė 397 deputatai iš 611. Kad būtų patvirtinta kanclere, jai būtų pakakę 308 balsų daugumos. Prieš A. Merkel balsavo 202 parlamentarai, 12 susilaikė. Vadinamoji plačioji koalicija Bundestage turi 448 deputatus. 226 mandatai priklauso krikščionims demokratams ir 222 socdemams. Krikščionys demokratai ir socialdemokratai dėl koalicijos susitarė per keturias savaites trukusias derybas. Kadangi krikščionys demokratai turi keturiais mandatais daugiau nei socialdemokratai, jiems pavyko į kanclerės postą pasiūlyti A. Merkel. Vokietijos istorijoje ji tapo pirmąja kanclere moterimi, kuri pakeitė socialdemokratą Gerhardą Šrioderį, vyriausybei vadovavusį septynerius metus. A. Merkel taip pat yra pirmoji iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos kilusi vyriausybės vadovė. Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo rezultatus, besišypsančią A. Merkel pirmasis pasveikino jos pirmtakas G. Šrioderis. A. Merkel buvo išrinkta kanclere, praėjus dviem mėnesiams po to, kai konservatoriai mažu skirtumu laimėjo prieš G. Šrioderio vadovaujamą partiją. Per kelias savaites trukusias derybas A. Merkel buvo priversta atsisakyti planų iš esmės pertvarkyti Vokietijos socialinės rūpybos sistemą ir taip įgyvendinti bene svarbiausią priešrinkiminį pažadą. A. Merkel taip pat siekia pagerinti santykius su Vašingtonu, kurie buvo įtempti daugiausia dėl griežto G. Šrioderio nepritarimo karui Irake. Ji žada atgaivinti Vokietijos ekonomiką, kuri, kadaise vadinta Europos varikliu, dabar yra viena iš silpniausių 25 valstybes vienijančioje Europos Sąjungoje (ES), bei sumažinti nedarbą, kuris G. Šrioderio valdymo metais pasiekė rekordinį lygį pokarinės Vokietijos istorijoje. Tačiau vyriausybei A. Merkel turės vadovauti remdamasi koalicine programa, kurioje veikiau yra įtvirtintas politikos tęstinumas, o ne kardinalus G. Šrioderio kurso pakeitimas. Nors surinkusi 397 balsus A. Merkel yra daugiausia paramos parlamente sulaukusi vyriausybės vadovė, 51 iš 448 koalicijos narių neparėmė naujosios kanclerės, o tai nuvylė kai kuriuos politikus. A. Merkel simbolizuoja kitą kartą ir kitą stilių nei G. Šrioderis, kuris mėgo itališkus kostiumus ir prabangius cigarus bei dažniausiai nepatirdavo jokių problemų dėl žiniasklaidos dėmesio. Vokietijos žiniasklaida ne kartą yra išjuokusi šaltą, kartais net drovią A.Merkel. Tačiau kai kurie apžvalgininkai tikina, kad šie bruožai jai padės vadovauti didžiajai koalicijai, kurioje, derinant kairiųjų ir dešiniųjų interesus, reikės nepaprastai subtilaus elgesio. A. Merkel, kaip ir buvęs kancleris Helmutas Kolis, nebuvo pakankamai vertinama per visą savo karjerą. Tai padėjo jai į šalį nustumti varžovus savo partijoje ir gali pasitarnauti jos naudai ir ateityje. Visuotinės apklausos duomenimis, dauguma vokiečių mano, kad A. Merkel suformuotas aljansas nesugebės išsilaikyti visą ketverių metų kadenciją. A. Merkel kabinete dominuoja pragmatiški politikai. Pasak apžvalgininkų, koalicijos stabilumui turėtų pasitarnauti ir abiejose stovyklose tvyranti nuojauta, kad, žlugus koalicijai, būtų surengti pirmalaikiai rinkimai, kuriuose rinkėjai nubaustų tiek krikščionis demokratus, tiek socialdemokratus. Naujoji Vokietijos kanclerė antradienį buvo prisaikdinta šalies parlamente. Beje, jau kitą dieną, trečiadienį, naujoji kanclerė atvyko į Paryžių. Tai pirmasis jos užsienio vizitas. Pagal Reuters-ELTA
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |